Rugpjūčio 9–11 dienomis Vilniaus universiteto Botanikos sode būrėsi tiek pradedantys, tiek įgudę, ne vieną dešimtį metų švelniai besisukančių šiaudinių sodų lydimi rišėjai. Iš viso Vilniaus etninės kultūros centro organizuojamame renginyje kasdien sodus vėrė per pusšimtį dalyvių.
Pirmąją stovyklos dieną buvo pristatytas naujausias Vilniaus etninės kultūros centro leidinys „Šiaudiniai sodai. Straw gardens“, kuriame pateikiami šiaudinių sodų pavyzdžiai ir rišėjų šiaudinių dirbinių schemos, kurias praturtina į mokomuosius vaizdo įrašus nukreipiantys QR kodai. Savo kūrybą tądien pristatė ir Mantvydas Vilys, vėliau pakvietęs į „Dangaus sodų konstravimo“ dirbtuves. Užsiėmimus taip pat vedė Vida Sniečkuvienė, Jūratė Bytautė bei Rasa Družienė.
Antroji stovyklos diena prasidėjo Mildos Valančiauskienės pranešimu „Šiaudinių sodų tradicijos įrašymas į UNESCO Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą“ ir pająki tradicijos Liublino krašte pristatymu. Šiaudinius dirbinius rišti mokė Zita Kumpelienė, Raimonda Kiminaitė, Jurgita Treinytė, Vida Sniečkuvienė bei svečiai iš Lenkijos Tomasz Krajewski ir Małgorzata Krajewska.
Stovyklą vainikavo Bronės Gricienės ir Vitenės Repšienės pasakojimai apie sodus ir jų prasmę bei ukrainiečių Anna Deynega ir Liudmyla Kamenchuk kūrybos ir pynimo tradicijos pristatymas. Paskutiniąją dieną buvo galima dalyvauti šiaudinių sodų dirbtuvėse pas Jurgitą Treinytę, mokytis suverti rutulį pas Raimondą Kiminaitę, susirišti šiaudinę žvaigždę pas Rasą Družienę ar ritininį sodą pas Zitą Kumpelienę. Norinčių išbandyti ukrainietišką šiaudinių papuošalų pynimo tradiciją laukė Anna Deynega ir Liudmyla Kamenchuk.
Visą „Sodo rėdos“ nuotraukų albumą rasite Vilniaus etninės kultūros centro Facebook paskyroje.
Comments