| Vaismedžių formavimas ir genėjimas |
|
|
|
| Straipsniai |
| Antradienis, 04 Gegužė 2010 08:16 |
|
Pasirenkant veisles, reikia atkreipti dėmesį į subrendimo laiką, atsparumą ligoms ir šalčiams, apdulkintojus, periodą iki derėjimo pradžios, poskiepį. Siūlomas verpstės vainiko tipas. Šio vainiko formos svarbiausias privalumas tas, kad šviesa gerai patenka į jo vidų, todėl medžiai gausiai krauna žiedų pumpurus ir mezga geros kokybės vaisius. Šio ir kitų vainikų tipų formavimo būdų aprašymus galima surasti įvairiuose sodininkystės vadovėliuose.
Labai svarbi priemonė - genėjimas, kurio metu, pirmaisiais metais, yra formuojamas vainikas, o derėjimo metais pašalinamos nulaužtos bei ligotos šakos, seni arba ploni ūgliai, atjauninamas vainikas. Šakas ir ūglius galima trumpinti " lygiai" (žiedu) arba įstrižai 20 cm ilgio.. Labai svarbus yra genėjimo laikas. Nugenėti prieš žiemą medžiai labai jautrūs žemai temperatūrai. Stipriai nugenėti medžiai, esant žemesnei nei 250 C temperatūrai, labai nukenčia nuo šalčio. Įrodyta, kad medžiai, nugenėti vegetacijos metu, vėlyvą pavasarį arba vasarą lėčiau auga negu medžiai, nugenėti anksti pavasarį. Todėl rekomenduojama medžius genėti vėlai pavasarį arba vasarą. Vilkūglių šalinimas vasaros metu pagerina obuolių kokybę ir laikymąsi, tačiau nepagerina vyšnių ir trešnių uogų kokybės, silpnina medžių augimą, mezga daugiau žiedų pumpurų. Geriausias medžių genėjimo laikas - vasarą, 10-14 dienų iki vasarinių veislių obelų, kriaušių ir slyvų derliaus ir 15-20 dienų iki vėlyvųjų veislių derliaus. Labai ankstyvas vilkūglių pašalinimas ne tik gali paskatinti ūglių augimą, bet turi neigiamos įtakos vaisių, ypač obuolių dydžiui. Vėlavimas taip pat nėra pageidautinas, nes vaisiai būna prastesnės spalvos.
![]() Genėjimas trečiaisiais metais po pasodinimo, a – išpjaunamos į vainiko vidurį augančios šakos, b - išpjaunamos į vainiko vidurį augančios ir su viršūne konkuruojančios šakos. Ekologiniame sode svarbus ir tinkamas medžio kamieno, šakų, žievės apsaugojimas ir "pagyvinimas ". Medžiai dažomi įvairiais stiprinančiais tepalais, apsaugančiais nuo ligų ir kenkėjų. Tai reikia atlikti medžiams numetus lapus, pirmą kartą - lapkričio pabaigoje ir antrą kartą - vasario mėnesį. Dažoma ryte, kad tepalas iki vakaro apdžiūtų. Tepalas l
5 kg bentonito apsaugo nuo šalčio, pagyvina žievę ir kamieną 0,5 kg dolomito aprūpina makroelementais kalciu ir magniu, 0,5 kg bazaltmilčių aprūpina silicio dioksidu ir mikroelementais, 0,5 kg kalio druskos naikina žiemojančių kenkėjų kiaušinius ir lervas, 0,5 kg vandeninio stiklo padidina tepalo poveikio efektyvumą. 12 l vandens šio kiekio pakanka 40-50 dešimtmečių krūmų ir 60-80 medžių. Tepalas 2 Jį galima naudoti po genėjimo žaizdoms tepti. 0,3 molio + 0,3 galvijų mėšlo+ 0,3 smulkaus smėlio + vandens + preparato 500 + asiūklio antpilo + nasturtų ištraukos. Tepalas 3 0,5 kibiro šviežių galvijų išmatų, 0,3 kibiro riebaus molio, po saują: bazaltmilčių ir medžio pelenų ( įpilti vandens, kad pasidarytų tepalas). Viską sumaišyti ir 3 dienas rauginti. Tepalas 4 3 kg kaolino, 1,5 kg sieros, 1,0 kg dolomito, 2,0 kg vandeninio stiklo, 300 g kalio permanganato. Komponentus išmaišyti dilgėlių fermentuotame tirpale, praskiesti( iki 1001). Tepalas 5 10 kg bentonito, 20 kg kaolino, 20 kg galvijų mėšlo, 10 kg dolomito, 10 kg bazaltmilčių, 5 kg vandeninio stiklo, 500 g kalio permanganato, antpilas iš 300 g asiūklio, praskiesti vandeniu. Pastą užtepame rankomis ar teptuku, jeigu skysta - galima purkšti.
|








Raginame skelbti savo komentarus prisistatant tikru vardu. Tai pagerins diskusijų kokybę, internetinė erdvė taps švaresnė, o įvairūs komentarų idėjos priešininkai ir oponentai nebeturės progų bandyti šią laisvę apriboti internete.
Kviečiame vertinti žodžio laisvės galimybę ir komentuoti kultūringai!