| Patarimai sodininkams. Rugpjūtis. |
 |
 |
 |
| Straipsniai |
| Trečiadienis, 11 Rugpjūtis 2010 10:45 |
 "Alio Jonava" Meilutė VenckienėNiekas taip greit nepraeina kaip vasaros dienos. Rodos, dar vakar smagiai rugiagėlėmis mojavusios iškeliauja pievos, subrandintas galvas lenkia rugiai. Juk rugpjūtis – skubos ir pjūties mėnuo, negailintis ne tik dovanų, bet ir darbų. Tik spėk suktis. Tad linksmų staigmenų ir pilnų aruodų gėrybių. DARBAI SODE Baigia augti vaismedžių ūgliai, susiformuoja viršūniniai pumpurai. Ant nederėjusių šakelių vystosi kitų metų žiediniai pumpurai. Iki rugpjūčio vidurio nugenėkime vyšnias, trešnes, persikus, praretinkime aviečių atžalas. Per lapus vaismedžius patręškime 0,5 proc. karbamido tirpalu (50 g/10 l vandens). Žieminių veislių obelis mėnesio pirmoje pusėje galima nupurkšti 0,6 proc. kalcio salietros tirpalu, o pabaigoje – 0,7 proc. kalcio chlorido tirpalu. Šios trąšos pagerina vaisių kokybę, jie ilgiau išsilaiko. Surinkime puvinio apimtus vaisius, mumijas užkaskime. Rudenį puvinį sukelia sodinė monilija. Pažeisti vaisiai supūva per 10 dienų. Ligos sukėlėjai peržiemoja ant likusių ant žemės ar kybančių medžiuose vaisių. Iki rugpjūčio vidurio vaismedžius akiuokime. Skiepūglius su gerai išsivysčiusiais pumpurais (akutėmis) pjaukime tik nuo sveikų vaismedžių. Nuo jų tuoj pat pašalinkime lapus, o iš toliau atsivežtus laikykime įvyniotus į drėgną medžiagos skiautę. Į sėklinius poskiepius (sėjinukus) akiuokime maždaug 5 cm aukštyje virš dirvos paviršiaus, į vegetatyvinius – aukščiau, 15-20 cm aukštyje. Nepamirškime ir gyvatvorių. Augalus paliekime, supurenkime pokrūmius. Patręškime fosforo ir kalio ar kompleksinėmis trąšomis, kuriose mažai azoto. Fosforas skatina šaknų vystymąsi, didina augalų atsparumą grybinėms ligoms, greitina žaizdų gijimą. Kalis spartina ūglių medėjimą, didina jų atsparumą šalčiams. Mėnesio pradžioje nuo miltligės profilaktiškai nupurkškime vynuoges. Jei sausa, laistykime braškyną – susiformuos daugiau žiedinių pumpurų, geriau įsišaknys daigai. Braškes patręškime mineralinėmis trąšomis (50-60 g į 1 m²), jas įterpkime į dirvą. Daigus sodinkime tik į gerai paruoštą dirvą. Jei sausa, šį darbą atidėkime iki rugsėjo, kai pakaks natūralios drėgmės. Tada ir daigai bus kokybiškesni, greičiau kabinsis į žemę. VASAROS SĖJOS IR DERLIAUS NUĖMIMO RŪPESČIAI Mėnesio pradžioje pasisėkime rūgštynių, laiškinių česnakų (paprasčiau pasidauginti kereliais). Dar užaugs ilgavaisiai ridikėliai, mangoldai, daikonai, karveliniai buliai. Kero dalimis ar šakniastiebinėmis atžalomis pasidauginkime pipirmėčių. Sodinkime 20x40 cm atstumais, negiliai. Jos gerai auga nepersodintos 3 metus, pusiau pavėsyje, drėgnoje, derlingoje dirvoje. Šviežiu mėšlu tręštos dirvos nepakenčia. Užpuolus rūdligei iki pat žemės nupjaukime visus stiebus – atžels nauji, sveiki. Pasidauginkime rabarbarų. Iškastų šaknų nelaikykime ore, tuoj pat sodinkime ar pridenkime šlapia medžiagos skiaute. Sodmenys turi būti bent su vienu stipriu pumpuru. Sodinkime retai, maždaug 1 m atstumais. Oriniais svogūnėliais pasidauginkime žieminių česnakų. Juos rinkime suplyšus žiedynus gaubiantiems lukštams, išdžiovinkime. Sėkime rudenį į gerai supurentą dirvą, 2-4 m gylyje (kartu su skiltelėmis dauginamais česnakais) arba anksti pavasarį. Suvėlinus sėją užauga tik lapai. Laistykime, fosforo ir kalio ar kompleksinėmis trąšomis (turinčiomis mažai azoto) tręškime agurkus, pomidorus, griežčius, daugiametes daržoves, prieskoninius augalus. Patrumpinkime moliūgų stiebus, pašalinkime pomidorų viršūnes ir neprasiskleidusius žiedus, nuskabykime gelstančius apatinius lapus, pažastinius ūglius. Į ankstyvųjų daržovių, bulvių vietą sėkime sideratus. Rapsai, garstyčios azoto sukaupia nedaug, bet užaugina daug žalios masės, gerai stelbia piktžoles, švarina dirvą. Jų vegetacija trumpa. Žirniai, vikiai, pupos, siauralapiai, geltonžiedžiai ar daugiamečiai lubinai kaupia azotą, taip pat stelbia piktžoles. Geros žaliosios trąšos yra ir žieminiai rugiai, raudonieji dobilai, net serenčiai. Prisidžiovinkime dašių, mairūnų, kitų prieskoninių augalų. Prisirinkime krapų, kmynų, kalendrų, petražolių sėklų ir lapų. Vaistažolių maišelį papildykime apynių spurgais, bitkrėslių žiedynais, žydinčiomis šilinių viržių, levandų, čiobrelių viršūnėmis, rykštenių, vaistinių šalavijų žole, aronijų, bruknių, ievų, raugerškių, spanguolių ir šermukšnių uogomis. Mėnesio viduryje patrumpinkime levandų, pabaigoje – čiobrelių stiebus. Užaugusią birželio pabaigoje pjautų šalavijų žolę pjaukime tik rugpjūčio pabaigoje. GĖLIŲ ŠYPSENOS Darželyje žydi rožės, rudbekijos, jurginai, montbretės, serenčiai ir kitos gėlės. Jas laistykime, tręškime. Azotu maitinkime tik iki mėnesio vidurio, vėliau tinka tik fosforas, kalis, mikroelementai ar skystos organinės trąšos, papildytos kaliu. Trąšos palaiko lapų žalumą, neleidžia jiems nukristi anksčiau laiko, padeda kaupti maisto medžiagas kitų metų žydėjimui. Gausiai žydinčias stambiažiedes raganes patręškime galvijų mėšlo srutomis (1:10). Naudinga apie kiekvieną kerą pabarstyti pelenų. Jei pradėjo vysti viršūniniai ūgliai arba net atskiros šakos, juos būtinai pašalinkime iki pagrindų, o kerų apatines dalis ir žemę aplink apipurkškime fungicidais arba palaistykime fundazolo tirpalu (šaukštas kibirui vandens). Šio mėnesio viduryje paskutinį kartą patręškime rožes, pabaigoje – nugnybkime vijoklinių rožių viršūnėles, iki pažemės išpjaukime žydėjusius stiebus. Augalai sumedės, geriau peržiemos. Antroje mėnesio pusėje laikas dauginti bijūnus. Jie sodinami retai ir negiliai. Pumpurai paliekami prie pat žemės paviršiaus. Nauji bijūnų kerai žiedais pasipuoš trečiaisiais metais. Pašalinkime peržydėjusius flioksų žiedus – pagražinsime gėlyną. Be to, iš pažastinių pumpurų išaugs nauji ūgliai, susidarys žiedpumpuriai, žiedai ilgiau žydės. Ūgliais dauginkime pelargonijas, gebenes. Ūglius pjaukime per tarpubamblius, tarp dviejų lapų, 8-10 cm ilgio. Juos susmeikime į drėgną žemę. Rugpjūtį persodinkime daugiamates gėles. Lelijas persodinkime kas 4-5 metus. Iškastus svogūnėlius išskirstykime, surūšiuokime pagal dydį. Mažesnius sodinkime 7-10 cm, didesnius – 15-20 cm gylyje. Rugsėjį ar spalį žiedais pradžiugins šį mėnesį pasodinti krokai ir vėlyviai. Pastarieji mėgsta ir saulėtą dirvą, ir pusiau pavėsį. Sodinami 15-20 cm gylyje. Rugpjūčio pabaigoje – rugsėjo pradžioje sodinkime žydres, margutes, scyles, snieguoles, narcizus, žemastiebes tulpes, hiacintus. Rudenį nepamirškime augalų pamulčiuoti. Geriausia, kai žemė įšals iki 1-2 cm. Gausesniais ir didesniais žiedais žiemą džiugins kalijos, jei šį mėnesį jas palaistysime rauginto karvių mėšlo skiediniu. Į jį įmaišykime superfosfato (1 šaukštas 10 l karšto vandens). Nuolat laistykime ir tręškime chrizantemas, kadangi dabar jos auga intensyviausiai. ŽIUPSNELIS ŽINIŲ Saldumą mėgstančios vapsvos, širšės, įsigraužusios į nokstančias kriaušes, valgant gali įgelti į liežuvį. Tinimą sumažinsime išgėrę alergiją gydančių vaistų. Įkyrius vabzdžius patalpoje išnaikinti padės musmušis, lizdą verandoje ar pastogėje – insekticidai. Pastaruosius į lizdą reikia purkšti vakare (kai vapsvos miega), angą užkimšti medžiagos skiaute. Žuvus vabzdžiams lizdą pašalinkime, o vietą, kurioje jis buvo, ištepkime mašinine alyva ar aliejumi. Į vaismedžius kabinkime gaudykles: stiklinius ar plastikinius indus su parūgusiu alumi ar vaisių sultimis. Kad vabzdžiai iš indų neišropotų, juos kabinkime 45° kampu. Guminės laistymo žarnos negalima laikyti saulėje, nes ims trūkinėti. Nevalia suritintos kabinti ant medinio pagalio ar vinies – įlinks, greitai įtrūks. Soduose gyvena pievinės varlės. Jų nugaros rudos ar pilkšvos, pilveliai gelsvi arba balti. Šie gyvūnėliai visą vasarą būna sausumoje. Mokslininkai rašo, kad viena varlė ar rupūžė per vasarą suėda 1300 uodų, musių, kitokių vabzdžių ar jų lervų. Tad nors šie sanitarai nemalonūs akiai, o dar labiau – rankai, jie nusipelnė rūpestingos globos. Senoliai sako *Jei voratinkliai jau rugpjūtį driekiasi ant augalų, bus šiltas ir giedras ruduo. *Jei rugpjūtį išskrenda gervės, bus ankstyva žiema. * Jei pradeda dygti kelmučiai, vasara baigiasi. *Uodų spiečiai žada gerą orą. *Jei ąžuoluose daug gilių, bus šalta žiema. *Jei žvirbliai maudosi dulkėse, bus lietaus. www.jonava.org |
Raginame skelbti savo komentarus prisistatant tikru vardu. Tai pagerins diskusijų kokybę, internetinė erdvė taps švaresnė, o įvairūs komentarų idėjos priešininkai ir oponentai nebeturės progų bandyti šią laisvę apriboti internete.
Kviečiame vertinti žodžio laisvės galimybę ir komentuoti kultūringai!