|
|
|
Trečiadienis, 11 Rugpjūtis 2010 10:41 |
"Alio Jonava" Meilutė Venckienė
Gera stabtelti po liepomis ir įkvėpti medaus aromato. Stebėti žalius, dobilais išsiuvinėtus pievų užtiesalus. Klausytis smagaus žiogų orkestro. O kiekviena vasaros akimirka dovanoja vis naują ir naują staigmeną. Tik reikia ją pamatyti, išgirsti...
Tad smagaus darbo, o širdyse – visų vidurvasario spalvų. Meilutė
SODE
Neleiskime vynuogėms išauginti pernelyg ilgų ūglių. Virš pirmojo lapo nugnybkime derančių ūglių viršūnėles, patrumpinkime ir šoninius.
Neprižiūrimos vyšnios suserga kokomikoze. Iš pradžių ant lapų atsiranda daug rausvai rudų dėmelių, vėliau jie nugelsta ir liepos – rugpjūčio mėnesiais nukrinta. Šia liga serga ir trešnės, slyvos. Nuskynus derlių, vaismedžius nupurkškime 0,03 proc. topazo (3 g/10 l vandens), 0,4 proc. vario oksichlorido (40 g/10 vandens) arba 1 proc. Bordo skiediniu (100 g/10 l vandens). Po dviejų savaičių vario oksichloridu galima nupurkšti dar kartą.
Liepą baigia augti vaismedžiai. Mėnesio pabaigoje ūglių viršūnėse susiformuoja pumpuras, kuris išsiskleis kitąmet. Jaunos trešnės, kriaušės ir kiti medeliai auga ilgai, nauji jų ūgliai iki šalčių nespėja sumedėti. Jie gali nušalti, todėl dabar labai pravartu nugnybti viršūnėles – geriau pasiruoš žiemoti.
Surinkime, užkaskime nukritusius ir kabančius sukirmijusius obuolius, nes iš jų išlįs pjūklelio ar vaisėdžio vikšrai, ieškantys slėptuvių dirvoje ar po žievės atplaišomis. Vaismedžių kamienus apsukime maišinės medžiagos ar gofruoto popieriaus grįžtėmis. Lapams nukritus, jas sudeginę sunaikinsime besislapstančius vaisėdžių vikšrus ar žiedgraužio vabalus.
BRAŠKYNE
Pasibaigus braškių uogoms, pradeda sparčiai augti kerai – augalai ruošiasi kitų metų derliui. Braškyne iš tarpueilių reikėtų išgrėbti šiaudus, pjuvenas.
Prieš įveisiant gerai įtreštiems uogynams per daug trąšų nereikia. Pirmųjų metų braškėms užtenka 10 g/m² amonio salietros, antrųjų metų – 20 g/m² minėtų trąšų, 30 g superfosfato ir 20 g kalio sulfato arba 30 g kalio magnezijos. Trąšos beriamos prie kerų.
Jeigu braškyne labai puvo uogos, išplito fitoftoriozė ar kitos ligos, vertėtų nupurkšti 1 proc. Bordo skiediniu.
Jei braškynas senesnis ir apniktas ligų ir kenkėjų, nieko nelaukę nupjaukime lapus, tik nepažeiskime augimo kūgelių. Anksti nupjautos braškės spės ataugti ir gerai peržiemos.
DARŽE
Tik ravint, purenant dirvą tarp eilių ir augalų, daržovių šaknys gaus oro, mažiau garuos drėgmė.
Apkaupus vėlyvuosius kopūstus, bulves, agurkus, stiebai išleidžia papildomų šaknų, padidėja supurentos dirvos sluoksnis, užauga geresnis derlius.
Nuėmę ankstyvąsias daržoves, nelaikykime tuščios vietos – pasėkime krapų, špinatų. Galima auginti ir ridikėlius, salotas, svogūnų laiškus, nuošalesnėje vietoje – rūgštynes, žieminius svogūnus.
Nepamirškime, kad dar daug vandens reikia šilumamėgėms daržovėms: agurkams, moliūginėms (patisonams, cukinijoms, aguročiams). Jas laistykime įšilusiu vandeniu, kartu patręškime.
POMIDORUS PUOLA LIGOS
Daug rūpesčių pomidorų augintojams kasmet sukelia jų augalus puolančios ligos, gerokai sumažinančios derlių. Šie metai – ne išimtis.
Labiausiai tikėtina, kad dėl pernelyg didelės santykinės oro drėgmės pirmiausiai susirgs nešildomuose šiltnamiuose auginami pomidorai. Jiems labai nepatinka, kai aplinkos temperatūra yra gerokai mažesnė nei šiltnamio viduje, dėl šio skirtumo ant augalų susidaro ilgai išliekanti rasa.
Dažniausiai šiltnamiuose auginami pomidorai nukenčia nuo maro.
Šios ligos užkratas išsilaiko ilgai – net iki kitų metų. Pirmieji maro židiniai šiltnamiuose susidaro ten, kur yra augalų, jų vaisių liekanų.
Šiltnamiuose auginamiems pomidorams taip pat daug žalos padaro kekerinis ir sklerotinis puviniai, rudoji lapų dėmėtligė. Sklerotiniu puviniu dažniausiai serga anksti pasodinti pomidorai. Ligotų augalų viršūnės pradeda vysti, stiebai – pūti. Kartais pasidengia balta grybiena. Gali sirgti ir derantys augalai, ypač ten, kur per šiltnamio stogą teka vanduo.
Anksti pasodinti pomidorai nukenčia ir nuo kekerinio puvinio. Kitas ligos plitimo etapas – ruduo, kai prasideda vėsios naktys, ūkanotos dienos. Ši liga sukelia šlapiąjį audinių puvinį. Ant ligos pažeistų vaisių susidaro pavienių ar susiliejančių vandeningų dėmių. Jei šiltnamyje labai drėgna, dėmės pasidengia puriu balkšvu pelėsiu. Ši liga gali pasirodyti ir ant dar nederančio augalo lapų.
Kai pomidorai suserga dėmėtlige, viršutinėje lapo pusėje atsiranda šviesiai žalsvų, o vėliau gelsvų dėmių. Nuo apatinių lapų liga greitai plinta aukštyn.
Kaip apsaugoti?
Kad apsaugotume pomidorus nuo įvairių ligų, juos svarbu genėti, neleisti pažastiniams ūgliams užaugti daugiau kaip 4-5 cm. Tuomet pomidorai ne tik taupiau naudos trąšas, bet ir po genėjimo greičiau užgis žaizdelės, neplis kekerinis puvinys.
Pomidorus laistykime retai, bet gausiai – 1 m² reikia 10 l vandens (palaistę atidarykime visas šiltnamio orlaides ir duris, kad žemė greičiau džiūtų). Norėdami įsitikinti, ar augalus jau reikia laistyti, paimkime iš 10 cm gylio saują žemės ir ją sugniaužkime – jei atgniaužus pirštus saujoje išlieka gumulas, laistyti nereikia.
Kadangi maras puola ne tik pomidorus, bet ir kitas daržoves, pavyzdžiui, bulves, baklažanus, nereikėtų tos pačios šeimos daržovių sodinti vienų arti kitų.
Kaip gydyti?
Kad ligos neplistų, stipriai susirgusius augalus patariama pašalinti, nuskinti pažeistus lapus ir vaisius. Ligų kamuojamus pomidorus laikykime kuo sausesnius, net kurį laiką nelaistykime, nes žema santykinė oro drėgmė ir vėdinimas – geriausi vaistai.
Pomidorų atsparumą ligoms galima sustiprinti augalus keletą kartų palaisčius kalio chlorido ir jodo tirpalu (30 g kalio chlorido ir 40 lašų jodo reikia 10 l vandens). Šio tirpalo kiekvienam augalui skirkime po 0,5 l.
Vos pasirodžius pirmiesiems ligos požymiams arba profilaktiškai nuo maro ir kitų grybinių ligų padės purškimas fungicidais. Purkšti patariama pirmoje dienos pusėje, taip pat reikia stebėti, kad temperatūra nebūtų aukštesnė kaip 25°C, o šiltnamyje nebūtų per daug drėgna. Apdorojus fungicidais, 3-5 dienas nerekomenduojama daržovių skinti.
GĖLYNE
Pradeda ryškėti kardelių žiedpumpuriai. Šias gėles tręškime kalio (30 g/m²), o kad apatiniai lapai neįgautų rausvo atspalvio, – fosforo (40 g/m²) trąšomis. Kalis padidina augalų atsparumą ligoms.
Kardelius skinkime vėlai vakare arba anksti ryte, palikdami stiebą su 4 lapais, kad išaugtų didesni gumbasvogūniai. Liekime retai, bet gausiai, geriau į tarplysvius, kad dirva sudrėktų iki 30-35 cmgylio.
Daugiametes, vienmetes gėles, rožes ir dekoratyvinius krūmus kas 10 dienų patręškime.
Negražiai atrodo peržydėjusios gėlės. Jei nerinksime jų sėklų, stiebus nupjaukime ir pašalinkime – žydės ilgiau ir gausiau.
Šį mėnesį sėjamos raktažolės, hibridinė žilė, kasamos vėlyvosios tulpės. Narcizus kaskime nudžiūvus lapams, kol nepradėjo augti naujos šaknys.
Liepą akiuokime rožes. Jei sausa, laukinukų žievė blogai atsilupa, todėl kasdien juos gausiai laistykime. Be to, poskiepius patręšus azoto trąšomis maždaug dvi savaitės iki skiepijimo, geriau atsiknoja žievė.
NAUDINGA ŽINOTI
Jau žydi daug gydomųjų galių turintys, visiems gerai žinomi, dainose apdainuoti dobilai. Liaudies medicinoje daugiausia naudojami raudonųjų dobilų žiedai ir lapai. Jie džiovinami paskleisti plonu sluoksniu gerai vėdinamoje patalpoje pavėsyje (juos būtina dažnai vartyti). Tinka vartoti vienerius metus.
Dobilų preparatai stiprina imunitetą, kraujagysles, didina jų elastingumą, malšina skausmus, padeda atsikosėti, gydo žaizdas, uždegimines ligas, stabdo kraujavimą, viduriavimą, mažina blogojo cholesterolio kiekį kraujyje, šalina toksinus, gerina apetitą, skatina šlapimo ir tulžies išsiskyrimą. Taip pat dobilų preparatais gydomos viršutinių kvėpavimo takų ligos, dusulys, mažakraujystė, šlapimo pūslės uždegimas, moteriškųjų lyties organų ligos.
Senoliai sako
* Ko liepa, rugpjūtis neišvirs, to rugsėjis neiškeps.
*Jei vasara lietinga, žiemą bus daug sniego.
*Prieš lietų: rasoja lašiniai; patamsėja upės vanduo; šuo žolę ėda; žiogai vakare tyli; oras padūmavęs; krosnis nebetraukia; akmuo rasoja; vištos smėlyje „maudosi“; rytą žolė sausa.
*Vasarą giedrą pranašauja: didelė rasa; rausvas saulėlydis.
www.jonava.org
|
Komentuoti
|
|
Raginame skelbti savo komentarus prisistatant tikru vardu. Tai pagerins diskusijų kokybę, internetinė erdvė taps švaresnė, o įvairūs komentarų idėjos priešininkai ir oponentai nebeturės progų bandyti šią laisvę apriboti internete.
Kviečiame vertinti žodžio laisvės galimybę ir komentuoti kultūringai!