Nelikime abejingi šiam šėlsmui ir mes. Atverkime duris į sodą, sėkime daržoves, sodinkime katilėlius, jurginus ir kitas gėles. O mūsų darbus telydi sėkmė.

Sodo augalų mitybai įtakos turi daug veiksnių: dirvožemio fizinės ir cheminės savybės, tręšimas, meteorologinės sąlygos ir kt. Svarbiausios maisto medžiagos, reikalingos, kad augalai gerai augtų ir derėtų, yra azotas, fosforas, kalis, kalcis ir magnis. Ne mažiau svarbūs ir mikroelementai.

Daug azoto, kalcio ir magnio reikia vaismedžių ir uogakrūmių lapams, šakoms, ūgliams ir šaknims išauginti.

Didesnės fosforo ir kalio normos įterpiamos prieš vaismedžių sodinimą ir per vegetaciją, iš rudens arba anksti pavasarį. Prieš sodinimą įterptų šių trąšų užtenka 1-2 m.

Azotu sodai visuomet tręšiami anksti pavasarį, kai tik galima įeiti į dirvą. Tuo tarpu kalcis ir magnis naudojami retai ir tik tuomet, kai beriamos kompleksinės trąšos, turinčios magnio ir labai retai kalcio. Dėl pastarojo trūkumo obuoliai dažnai būna pažeisti, sandėliuojami prastai laikosi.

Iš azoto trąšų sodai dažniausiai tręšiami amonio salietra arba karbamidu.

Vaismedžių mitybos sezoniškumas metams bėgant labai nevienodas. Jie azoto daugiausia sunaudoja balandžio – birželio mėnesiais, bet šaknys šį elementą pasisavina jau antroje žiemos pusėje, kai dirvoje dar yra pašalas. Todėl labai svarbu, kad kalcio amonio salietra būtų įterpiama labai anksti pavasarį ir sprogstantys pumpurai ir augantys ūgliai gautų kuo daugiau azoto, kalcio ir magnio.

Pirmąjį ir antrąjį pavasarį po obelų, kriaušių pasodinimo kalcio amonio salietros norma – 1,5-2 kg/a. Vėlesniais metais ji didinama iki 3 kg/a, o pačiais intensyviausiais metais – net 4 kg/a.

Kaulavaisiams kalcio amonio salietros norma pirmaisiais po pasodinimo metais yra 1,8-2,4 kg/a, vėliau didinama iki 3,5 kg/a. Serbentams, agrastams, aronijoms ji yra atitinkamai 2 ir 3 kg/a, avietėms – 1,5-2 kg/a.

Kas sunaikina būsimą derlių?

Kai per žydėjimą oras nepalankus, lietingas, vėjuotas, neskraido bitės ir kiti vabzdžiai apdulkintojai, medeliai neužaugina derliaus.

Kartais žydint sodams būna šalnų. Jos gali pakenkti pumpurams, žiedeliams arba užsimezgusiems vaisiams. Atspariausi yra pumpurai: sėklavaisinių augalų pakenčia iki -4 °C, kaulavaisinių – iki -5°C. Išsiskleidę žiedeliai apšąla esant -2,2 °C. Jautriausios yra jaunos užuomazgos. Jas pakanda -1,1 °C šaltukas.

Vakare, prieš galimas šalnas, sukraukime 2-3 pjuvenų ar kitokių liekanų krūvas. Svarbiausia, kad jos nedegtų, o dūmintų ir rusentų, nes dūmai žemės paviršiuje sulaiko šilumą ir apsaugo medelius nuo šalnų. Nuo šalnų augalus galima apsaugoti ir purškiant vandeniu.

Naikinkime obelų žiedgraužius

Obelų žiedgraužių patelės kiaušinius deda į vos prasiskleidusius žiedus. Anksti ryte jas nukratykime ant po medžiais patiestos plėvelės ir sunaikinkime. Šiuos vabalus atbaido pušų spyglių nuoviras. 700 g spyglių užpilkime 10 l karšto vandens. Palaikykime 10-12 valandų, po to pusę valandos pavirkime, įdėkime 40 g ūkiško muilo. Nuoviru vaismedžius purkškime žiedpumpuriams parausvėjus.

Ir daržovės maitinasi nevienodai

Parinkdami kaimynus, įvertinkime, kad ir visoms daržovėms maisto medžiagų reikia skirtingai. Tad vienoje lysvėje turėtų augti tik tokios, kurių poreikiai panašūs. Jei vietos mažai, „alkanas“ daržoves sodinkime į gerai patręštos lysvės vidurį, mažiau „alkanas“ – šonuose, kurie patręšti mažiau. Pavyzdžiui, salotos gerai sutaria su pomidorais, agurkais ir kopūstais. Visi jie sunaudoja daug maisto medžiagų. Gausiai patręštoje lysvėje augančios salotos sukaupia daug nitratų. Tad verčiau daugiau maisto medžiagų reikalaujančius augalus sodinti dviem eilėmis lysvės viduryje, o salotas – netręštame pakraštyje.

Panašiai galima auginti ir agurkus su svogūnais, kurie yra labai geri kaimynai. Agurkams reikia daug trąšų, o svogūnai patręšti ilgai neišsilaiko. Taigi pirmuosius sodinkime lysvės viduryje ir pririškime prie lazdelių, o antruosius – pakraštyje.

Geri kaimynai yra kopūstai ir salierai. Pastarieji nuvaiko kopūstinius baltukus. Tačiau abiem kultūroms reikia daug vietos. Tad tarp kopūstų pasodinkime 1-2 salierus. Jie vargu ar subrandins gumbus, tačiau lapus pjauti bus galima drąsiai. Salierai veša ir užaugina storus gumbus, pasodinti vienoje lysvėje su česnakais.

Prie daržovių klestėjimo prisideda ir šviesa. Pavyzdžiui, česnakai apsaugo bulves nuo puvinio ir suteikia joms stiprų prieskonį. Tačiau jie gauna per mažai saulės. Taigi tarp bulvių pasodinkime tik kelis česnakus, o visus kitus auginkime saulėtoje lysvėje.

Lysvė tarnaus ilgai

Vienoje lysvėje gali augti kelių rūšių daržovės. Kadangi jos sodinamos vienos po kitų, vieta būna užimta ilgiau. Ridikus, salotas, špinatus ir kitas daržoves gali pakeisti vėlyvosios. Lysvės, kuriose bus daug maisto medžiagų sunaudojančių augalų, gausiai patręšiamos.

Pagrindinės kultūros auga ir bręsta visą sezoną. Tai: kopūstai, pomidorai, česnakai, vėlyvosios morkos, gelteklės, lapiniai runkeliai, cikorijos. Augimo periodo pradžioje dirva turi būti tinkamai patręšta. Pagrindinės kultūros sėjamos arba sodinamos tuo metu, kai ankstyvosios daržovės jau auga. Iš pradžių augalėliai būna maži ir neužima daug vietos. Kai jie gerokai ūgteli, ankstyvųjų daržovių derlius jau būna nuimtas.

Vėlyvųjų daržovių derlius nuimamas vėlai rudenį arba žiemai prasidėjus: žieminės salotos, salotinės cikorijos, diakonai, ridikai, porai, lapiniai kopūstai.

Trumpos vegetacijos daržovės vasarą sėjamos arba sodinamos tarp kitų daržovių: ridikėliai, kai kurių rūšių pupelės. Jas nelabai patartina auginti gausiai patręštose dirvose.

Braškės – daržo puošmena

Per rudenį, žiemą ir pavasarį pasiilgstame jų aromato ir skonio. Jei norime, kad uogos būtų gardžios ir sveikos, neužmirškime sodinimo tvarkos. Braškės gerai auga tik dar nenaudotoje žemėje. Toje pačioje vietoje jas vėl sodinti galima tik maždaug po ketverių metų. Mat kol auga braškės, dirvos būklė pasikeičia, prisiveisia parazitų ir grybų. Didžiausią pavojų kelia nematodai, todėl kaimynystėje rekomenduojama sodinti juos atbaidančius augalus. Šių kirmėlių priešai – serenčiai, gludai, rudbekijos, gailiardijos. Mažiau efektyvios yra medetkos.

Sodo augalus mulčiuokime žole

Gegužę ir birželį žolė sparčiai auga. Norint grožėtis pavyzdinga veja, ją reikia pjauti ne rečiau kaip kartą per savaitę. Kur dėti žolę?

Dažniausiai šviežiai nupjautą žolę krauname į komposto krūvą kartu su kitomis organinėmis atliekomis, kur ji supūva per mėnesį ar dar greičiau. Ji paspartina ir kitų, lėčiau yrančių augalinių atliekų puvimą.

Supuvusios žolės nereikia ilgai laikyti komposto krūvoje, nes dalį maisto medžiagų išplauna vanduo, jos išgaruoja, yra sunaudojamos kitų augalų, grybų.

Todėl šviežia žole drąsiai apdėkime medelius, krūmus, įterpkime į daržovių lysves. Tai – greitai veikianti ir efektyvi organinė trąša. Be to, augalai, kurių šaknys apdėtos žole, nejaučia drėgmės trūkumo. Net ir per sausrą po tokiu apklotu žemė bus drėgna. O persodinus medelius ar krūmus toks mulčiavimas tiesiog būtinas.

Tačiau žolės mulčias „patinka“ ne tik augalams. Po jo patalu tuoj pat įsikuria sliekai, vabalai. Jų ieškodami mulčią ir dirvožemį pradeda varpyti pelėnai ir kurmiai. Rugsėjo – spalio mėnesiais žolės likučius geriausia kauptuku ar šakėmis išpurenti, sumaišyti su žeme, kad minėti keturkojai neįsikurtų po medeliais žiemai ir neapgraužtų šaknų.

Sodas turi būti gražus

Pasibaigus šalnoms į 30-35 cm gylio duobutes, pribertas perpuvusio mėšlo, trąšų, sodinkime jurginus. Parinkime saulėtą vietą. Sodinkime taip, kad šakniagumbių kakliukai pasislėptų ir liktų duobelės – bus lengva laistyti.

Mėnesio pabaigoje sodinkime kardelių, montbrečių gumbasvogūnius. Šios gėlės dygsta ilgai. Daigai pasirodys šalnoms pasibaigus. Parinkime saulėtą, nevėjuotą vietą.

Iki pat birželio į lysves sėkime laibenius, rudgrūdėles, nemezijas, nasturtes, sausiukus, šlamučius ir kitas gėles. Praretinkime rožes, nudžiūvusius jų stiebus nukirpkime.

Mėnesio pradžioje grūdinkime paaugusius vienmečių gėlių daigus. Antrąjį dešimtadienį į lysvę perkelkime serenčius, begonijas, spriges, gvaizdūnes.

Visas daugiametes, pasiekusias 5-6 cm aukštį, patręškime mineralinėmis trąšomis.

Senoliai sako

*Šalta ir vėjuota gegužė – derliui į naudą.

*Gegužėje du šalčiai – ievoms pražydus ir ąžuolams sprogstant.

*Jei šiaurės vėjas ima pūsti gegužės pabaigoje – gali pūsti ilgai.

*Šermukšniai vėlai sprogsta – bus ilgas ruduo.

*Jei ievos gausiai žydi, vasara bus šalta.

*Gegužės mėnesį daug karkvabalių – prieš sausrą.

*Jei sodinsi bulves, kai dangus visiškai giedras, – bulvės pus.

*Pražydus gluosniui, reikia sėti ridikus, morkas, svogūnus, krapus.

*Bulves reikia sodinti pilnatyje ir kai danguje daug kamuolinių debesų – tada bus geras derlius.

*Svogūnai sodinami dar ievoms nepražydus. Jei sodinami žydint – bus žieduoliai.