| Patarimai sodininkams. Birželis. |
 |
 |
 |
| Straipsniai |
| Ketvirtadienis, 03 Birželis 2010 23:17 |
 "Alio Jonava" Meilutė VenckienėBirželis. Lyg tįstantys medžių šešėliai viena su kita lenktyniauja dienos, nosį kutena jazminų kvapas, burnoje – žemuogių skonis. Argi gali būti geriau? Ir nesvarbu, kad su vasara atskubėjo ne tik malonūs rūpesčiai, bet ir gausybė įvairių darbų: reikia ravėti, dauginti, sėti, pjauti. Patikėkime, gamta dosniai atsilygins už nuoširdų triūsą ir galbūt vilkdalgis pražys tik mums skirtu paparčio žiedu. Sėkmės darbuose ir ieškojimuose. Meilutė Pirmieji naujo derliaus žingsniai Pražydus darželiniam jazminui pradeda skraidyti ir dėti kiaušinėlius ant vaisių užuomazgų ir viršutinės lapų pusės vaisėdžių suaugėliai. Išsiritę vikšrai įsigrauš į vaisius ir maitinsis jų minkštimu. Mūsų soduose paplitę slyviniai (kenkia slyvoms, persikams, abrikosams), obuoliniai (kirmija obuoliai, kriaušės), erškėtiniai vaisėdžiai. Pakabinkime gaudykles (butelius su skylutėmis) su duonos gira, parūgusiomis sultimis ar kitokiu masalu. Turinį keiskime kas savaitę. Patogios ir feromoninės gaudyklės. Nuo grybinių ligų, valkties uogakrūmius nupurkškime 0,3 proc. karbamido tirpalu. Valktį nugalėti padeda ir kalcinuotos sodos, pelenų užpilas. 1/3 kibiro pelenų sumaišykime su 10 l vandens, palaikykime dvi paras, nukoškime. Vienam uogakrūmiui pakanka 0,5 l skiedinio. Purkškime 2-3 kartus kas 10 dienų. Užsimezgusiems vaisiams reikia daug drėgmės ir maisto medžiagų. Tręškime 5 kartus atskiestomis srutomis ar kompleksinėmis trąšomis (2-3 saujos kibirui vandens). Jas pilkime į aplink medį iškastą vainiko skersmens griovelį (jei sausa, pirmiau sudrėkinkime vandeniu). Per lapus tręškime 0,3-0,5 proc. karbamido ar kitokių azoto trąšų tirpalu. Jei lapai šviesūs žali ir nepakankamo dydžio, karbamidu ar kompleksinėmis trąšomis patariama purkšti kas 2 savaites, pradedant tuoj po žydėjimo (0,3 proc. koncentracija) ir baigiant liepą. Vėliau tręšti nerekomenduojama – augalai ilgiau vegetuoja, nesubrandina medienos, žiemą greičiau pašąla. Daug genėti ar perskiepyti vaismedžiai gausiai leidžia atžalas. Mėnesio pradžioje jos dar jaunos ir lengvai lūžta, vėliau teks nupjauti ar nukirpti. Jei atžalų daug, stipriausias ir augančias labiausiai į viršų ar esančias arti skiepijimo vietos nulaužkime nedelsdami. Visų pašalinti nereikia, nes lapai gamina angliavandenius. Kuo daugiau lapų ir kuo geriau jie apšviesti, tuo gražesnės spalvos užauga vaisiai. Skanų ir sveiką obuolį maitina 30-40 lapų. Vasarines obelis ir kriaušes genėkime iki liepos pradžios, rudenines ir žiemines – iki rugpjūčio, vyšnias, trešnes, abrikosus, ankstyvąsias slyvas – nuskynę derlių. Vaismedžiai antrą kartą pradėjo barstyti pernelyg gausiai užmegztus vaisius (neūžaugas). Pirmą kartą jie krito tuoj po žydėjimo. Jei sode gegužės mėnesį liko neišskintų vaisių užuomazgų, būtinai išskinkime dabar. Nuo pernelyg gausaus bręstančio derliaus vaismedžiai pavargsta, sukrauna mažai kitų metų žiedinių pumpurų ar pramečiuoja. Genėkime peržydėjusius visžalius krūmus. Erikų, viržių ūglius patrumpinkime 2/3 – taip suformuosime nuo pat apačios tankius, kiekvienais metais gausiai žydinčius krūmus. Nepamirškime palieti pavasarį pasodintų visžalių augalų. Jie dar nėra tiek įsišakniję, kad galėtų imti vandenį iš aplinkos. Būtina lieti drėgmei reiklius rododendrus. Karpykime lapuočių gyvatvores, šalinkime metūglių viršūnes. Jas lygiau nukirpsime reikiamame aukštyje ištempę virvutę. Tuščią plotą užsėkime vejos žolėmis. Tai darykime ramiu oru, geriau prieš lietų. Po braškių kerais paklokime žieminių javų šiaudų ar medžio drožlių (pjuvenos netinka). Sirpstant uogoms braškių negalima nei tręšti, nei lieti, neturi sušlapti jų lapai. Jei labai sausa, palaistykime prie pat žemės, į iškastus griovelius. Birželio pradžioje ruoškime dirvą braškėms sodinti. Sename braškyne pasižymėkime pačius derlingiausius kerus – nuo jų kirpsime neįsišaknijusius, neužsikrėtusius ligomis ūsus. Bandymais nustatyta, kad pirmaisiais metais didžiausią derlių duoda braškės, pasodintos liepą ar rugpjūčio pradžioje. Tinkamiausias priešsėlis – ankstyvosios bulvės. Į dėžutes sėkime žemuoges. Daigai pasirodo po 6-8 dienų, gerai auga 17-20 °C temperatūroje. Susiformavus pirmiesiems tikriems lapeliams išpikuokime. Pats daržovių augimas Dar nevėlu iš šiltnamio į lauką perkelti šilumamėgių daržovių daigus. Į 1 m ilgio lysvę sodinkime 3 agurkus (20-25 cm atstumais), 1 cukiniją ar patisoną (80-100 cm atstumu). Silpnesnius, plonais stiebais pomidorų daigus į duobutes guldykime vos ne horizontaliai. Į duobutes daržovėms pridėkime komposto ar perpuvusio mėšlo, gerai paliekime. Išretinkime tankiai sudygusias šakniavaisines daržoves. Morkas pirmą kartą retinkime 1-2 cm, antrą – 3-4 cm atstumais. Kompleksinėmis trąšomis su mikroelementais tręškime kopūstines, moliūgines daržoves. Morkas, burokėlius ir svogūnus rekomenduojama papildomai tręšti tik kartą. Padauginus azoto, jie blogiau laikosi žiemą. Tarp burokėlių eilučių pabarstykime pelenų. Šiltnamyje agurkus, pomidorus, paprikas tręškime kas 7-10 dienų (20-30 g/m²). Lauke augantiems agurkams trąšų imama 1/3 mažiau. Likus 2-3 savaitėms iki vegetacijos pabaigos, jų tręšti nerekomenduojama. Bulvienojams paaugus purenkime tarpueilius, apkaupkime. Ir bulves palaistykime trąšų tirpalu (1 sauja/10 l vandens) – gumbai užaugs didesni. Svarbu, kad žydinčioms nestigtų drėgmės. Vėlyvąsias morkas sėkime per Jonines. Prieš sėją dirvą dezinfekuokime: į griovelius lysvėje pripilkime karšto pelenų šarmo, pridenkime polietileno plėvele ar brezentu, kad ilgiau laikytųsi karštis, žemė gerai permirktų. Į tokią dirvą pasėtos morkos auginamos po agroplėvele. Skanesnės bus augusios šalia svogūnų. Stiprų kvapą skleidžiantys anyžiai, melisos, serenčiai, česnakai nustelbs morkų kvapą ir jų neras musės. Lauke augančius agurkus retinkime pasirodžius pirmiesiems tikriems lapeliams. Rauti nepatariama. Jie kerpami žirklėmis ar pjaunami peiliu. Tose vietose, kur agurkai nesudygo, pasodinkime jų daigų. Visos daržovės laistomos šiltu vandeniu vakare, tik agurkai vidurdienį. Miltligės pažeistus svogūnus nupurkškime 1 proc. Bordo ar vario oksichlorido tirpalu. Svogūninę musę atbaidys karštas pelenų šarmas ar valgomosios druskos tirpalas. Atnaujinkime daugiamečių daržovių kampelį. Kitų metų derliui galima sėti žieminius svogūnus, rūgštynes. Birželio pirmoje pusėje išlaužykime pasirodžiusius žieminių česnakų žiedynus – 20-40 proc. padidės ropelių derlius. Apkaupkime sudygusias pupeles, vijoklinėms padarykime atramas. 2-2,5 m aukščio karteles, kad neišvartytų vėjas, viršuje suriškime. Gėlių darželis Skubėkime sėti piliarožes, gvazdikus, našlaites. Sėklos greičiau sudygsta drėgnoje dirvoje. Kraunančioms žiedus ir pradedančioms žydėti gėlėms negailėkime kompleksinių trąšų ir vandens. Lieti geriausia vakare ar naktį, kai lapai dažniausiai būna šlapi nuo rasos ir papildoma drėgmė jiems nekenks. Bijūnų žiedus pjaukime su kuo mažiau lapų. Nuskinkime neišsiskleidusius, apimtus kekerinio puvinio. Pumpurai išmarginti rudomis dėmėmis, kurias vėliau aptraukia pilkas pelėsis. Jis suardo ar suklijuoja viršutinį pumpurų apdarą, neišsivysto žiedai. Nužydėjusius krūmus palaistykime mineralinių trąšų tirpalu, pamulčiuokime kompostu, perpuvusiu mėšlu, pelenais, žemę supurenkime. Kad neišlaužytų vėjas, apkaupkime žydinčius lubinus. Be to, geriau augs šoninės šaknys, kerai gaus daugiau maisto medžiagų. Šluotelinius flioksus apnikusią lapų miltligę naikinime skalbimo miltelių tirpalu (2-3 saujos miltelių /10 l vandens). Pakartotinai purkškime po 2 savaičių. Miltligės pažeistas rožes apibarstykime sieros milteliais. Aštriu peiliu išpjaukime stambiažiedžių chrizantemų pažastyse augančius ūglius. Birželio pabaigoje ar liepos pradžioje auginiais dauginkime raganes. Mėnesio pradžioje į lysvę perkelkime ūgliais padaugintas fuksijas, pelargonijas. Pirmosios gerai auga pavėsingoje vietoje, antrosioms tinka ir turinti mažiau maisto medžiagų (bus mažiau lapų, bet daugiau žiedų). Pilnavidurės pelargonijos lepesnės už tuščiavidures, blogiau pakenčia lietų, vėją. Išneškime į lauką ir kambarines gėles, nupurkškime saulėje įšilusiu ar lietaus vandeniu, patręškime. Nepalikime ilgam saulės atokaitoje ar vėjyje. Persodinkime žiemą žydėsiančius ciklamenus. Jų ramybės laikotarpis jau pasibaigė. Neprigijusius augalus saugokime nuo karštų saulės spindulių. Laistykime saikingai. Vėliau jiems reikės daug šviesos ir drėgmės. Kambarines gėles nuo amarų ir kitų kenkėjų purkškime serenčių, pomidorų lapų, česnakų antpilais, pelenų, kraujažolės, kaštonų nuovirais. Senoliai sako *Jei bitės skraido vėlai vakare – rytoj joms bus netinkamas oras skraidyti. *Jei šuo gaudo uodegą – bus audra. *Prieš audrą dobilai žiedus suglaudžia. *Jei vištos purtosi smėlyje – bus lietaus. *Jei vakare ir ryte nėra rasos – lis. *Prieš lietų gėlės stipriau kvepia.
Parengė Meilutė VENCKIENĖ
|
Raginame skelbti savo komentarus prisistatant tikru vardu. Tai pagerins diskusijų kokybę, internetinė erdvė taps švaresnė, o įvairūs komentarų idėjos priešininkai ir oponentai nebeturės progų bandyti šią laisvę apriboti internete.
Kviečiame vertinti žodžio laisvės galimybę ir komentuoti kultūringai!