|
Pavasario potvynis, kurį prišaukė gili ir šalta žiema, pamažu dengiasi užmaršties dulkėmis. Tačiau Jonavos rajono sodininkai, turintys savo valdas “Žilvičio” bendrijoje, dar ilgai kalbės ne tik apie tų dienų išgyvenimus, bet ir patirtus nuostolius.
Vanduo apsėmė dešimtis sodų
Sodų bendrijos “Žilvitis” pirmininkas Jonas Praškevičius, įsikūręs Varnėnų gatvėje, nepaisydamas išgyvento chaoso, pasitinka gerai nusiteikęs: “Matote, gyvename kaip mieste - turime ir gatvių pavadinimus, ir numeruotus namus. Modernėjame.”
Staiga užklupęs potvynis paliko pėdsakų ir pirmininko namelyje. Anot šeimininko, nieko vertingo rūsyje nelaikęs, tad vandenyje “išsimaudė” tik obuoliai. “Va, pažiūrėkite, ir šiandien yra dvylikos centimetrų gylio bala, - nusileidęs į rūsį ir pamatavęs vandens gylį sakė p. Jonas. - Kelis kartus išpumpavau, bet vis sunkiasi, ir tiek.”
Kalbėdamas apie ledonešį, jis prisimena, kad Neris, prasidėjus nevaldomai stichijai, ėmė pulsuoti - vanduo tai pakildavo, tai nuslūgdavo. Kovo 20-ąją išvykdamas į namus paliko sausą rūsį, o kitą rytmetį pirmininkas į bendrijos teritoriją įvažiuoti jau nebegalėjo - vanduo užliejo keliukus ir namus. “Aš labai smarkiai nenukentėjau, bet yra žmonių, kurie patyrė didelių nuostolių. Vanduo pliūptelėjo ir užpylė Algimanto Lileikos, Juozo Spudžio, Antano Karvelio, Augenijaus Bendoraičio, daugelio kitų valdas. Ką padarysi - ledai susigrūdo, o Neries vandenys, ištrūkę iš krantų, plūstelėjo į sodus. Čia jau stichijos valia”, - pasakojo J.Praškevičius.
Žala - per dvidešimt tūkstančių litų
Keliu sukant į minėtą sodininkų ūkį, pasitinka anuomet per akimirką vandenyje atsidūrusi Gintauto Juodžbalio valda. Šįsyk nebesimato prie stogelio atremtų kopėčių, tąsyk tapusių lieptu į būstą, kieme nebetyvuliuoja ežerai. Anot šeimininko, sausas tik kiemas, o rūsyje telkšo vanduo, kurį kasdien būtina išpumpuoti. “Žvalgantis po teritoriją, potvynio pėdsakų lyg ir nematyti. Bet po namu, rūsyje, kasdien renkasi vanduo. Jeigu nepumpuotume, jo prisikauptų pilna patalpa. Viską, kas tuomet buvo apsemta, teko išmesti. Privalėjome keisti duris, baldus, elektros prietaisus. Ši nelaimė mums padarė per dvidešimt tūkstančių litų nuostolio. Turtą esame apdraudę, tik nežinia, ar pinigų kiek nors gausime”, - sakė Gandrų g. 1 namo šeimininkas.
Anot jo, Neris užlieti grasindavo ir anksčiau. Prieš kokius aštuonerius metus upė taip pat buvo patvinusi. “Bet vanduo kildavo pamažu, spėdavome išsinešti daiktus iš patalpos. Dabar gi taip staiga prasiveržė, kad banga kaimynų pusrūsio langus išdaužė. Bet svarbiausia - esame gyvi, sveiki, išgyvensim. Su gamta nepakariausi”, - kalbėjo G.Juodžbalis.
Sužeistąjį teko plukdyti valtimi
Lakštučių gatvės gyventojas Jonas Mediekša 2010-ųjų kovą prisimins ilgai. Prieš pakylant vandeniui, automobiliu sugrįžęs į namus, prie vartelių smarkiai susitrenkė galvą - būtinai reikėjo medikų pagalbos. Tačiau kol greitosios medicinos pagalbos stoties brigada važiavo, pliūptelėjusi Neries srovė užpylė kelius, tad pasiekti susižeidusio žmogaus nebegalėjo. Nieko nepadėjo ir iškviesti ugniagesiai-gelbėtojai. Tad į “greitukės” automobilį jis buvo nuplukdytas valtimi ir išvežtas į ligoninę. “To vakaro baisumų nemačiau. Girdėjau tik sunerimusių žmonių balsus, dėkoju tiems, kurie mane sutvarstė, nunešė į valtį. Vėliau supratau, ką iškrėtė Neris. Dar ir dabar rūsys šlampa, vandenį automatiniu siurbliu dažnai išsiurbiu. Čia stovėję minkšti baldai iki šiol tebėra šlapi, sienos pajuodusios, supelijusios, negali išdžiūti, - rodydamas pelėsiu aptrauktą sieną kalbėjo šeimininkas. - Kurdamasis šioje vietoje, stengiausi labai sandariai sutvarkyti visas kerteles, sienas. Bet vandens per langus pribėgo. Mano nuostoliai, palyginti su kitoje gatvėje pusėje gyvenančio sūnaus, yra nedideli. Jam tai tikrai daug nemalonumų ir žalos padaryta.”
Draudimo išmokos visos žalos nekompensuos
Kaip ir minėjo bendrijos pirmininkas J.Praškevičius, nemažai nuostolių pavasarinis potvynis pridarė Varnėnų g. 5-ajame name gyvenančam Augenijui Bendoraičiui. Šeimininkas viliasi, kad draudimo bendrovė bent dalį patirtos žalos apmokės. “Atvirai sakant, draudikai yra šykštūs, nelabai nori mokėti, bet tikiuosi kelis tūkstančius gauti. Juk turėsiu viską remontuoti. Kviečiausi statybininkus, kad jie įvertintų, kiek atsieis darbai, medžiagos, visa kita. Draudimo išmokų jokiu būdu nepakaks. Mat baldai į draudžiamų daiktų sąrašą neįeina. Bent jau dalį išlaidų sumokėsiu draudimo pinigais. Turtą drausiu ir ateityje. Patariu visiems tą patį padaryti - kas žino, kokių “pokštų” gali pateikti gamta”, - pasakojo vyriškis.
Šiandien po namu įrengtoje pirtyje ir kitose patalpose dar šlapia ir nejauku. Anot šeimininko, teks daug dirbti, kad užlietos patalpos atgautų buvusį vaizdą.
Sprendimą reikėjo priimti anksčiau
Potvynio jėgą patyręs Romualdas Kemerzūnas priminė, kad apie 1978-uosius, likus metams iki sodų valdos įkūrimo, šioje vietoje taip pat buvęs potvynis. Prieš kokius penkiolika metų išsiliejęs upės vanduo siekė maždaug 70 centimetrų. Buvo manyta drauge su melioratoriais imtis priemonių, kad Neris nebebūtų tokia pavojinga sodams. Tačiau idėja taip ir liko neįgyvendinta. “2010-ųjų potvynis - jau trečias. Pirmojo metu vanduo pakilo maždaug virš kelių, antrojo - kiek žemiau, na, o paskutinis, staigus ir grėsmingas, buvo pats didžiausias. Prieš prasidedant ledonešiui, žinant, kad labai daug sniego pavirs vandeniu, atitinkamos institucijos artėjantį polaidį turėjo įvertinti atsakingiau. Diskusijos - sprogdinti ar nesprogdinti ledus tempėsi iki tol, kol vanduo užpylė namus su visu juose esančiu turtu. Nukentėjo ne tik “Žilvičio”, bet ir “Dailininko” sodininkai. Daugelio rūsiuose ir dabar pilna vandens”, - dalijosi mintimis R.Kemerzūnas.
Šeimininkas džiaugiasi, kad jo rūsyje nėra medinės apdailos - tik plytos ir tinkas. “Neskaičiuoju padarytų nuostolių. Mediena, kurios buvau pasirūpinęs tam tikriems reikalams ir laikiau po namu, žinoma, paplaukiojo vandenyje. Ir obuolius teko išgraibyti. Tris dienas triūsiau, kol išvaliau patalpas. Vanduo vis nesiliauja sunktis - kiek išsiurbiu, tiek pribėga”, - teigė jis.
Daugelis sodininkų savo valdose turi artezinius šulinius. Po tokio smarkaus potvynio jie būtinai privalės patikrinti vandens kokybę. Ypač tie, kurie nuolat gyvena soduose. Į potvynio zoną patekę šeimininkai nekantrauja, kada draudimo bendrovės išmokės bent dalį pinigų stichijos padarytiems nuostoliams padengti - jiems tai esą labai svarbu. Laukdami šiltesnių orų, žmonės pamažu triūsia valdose: kaupia lysves, sodina vaismedžius, beria sėklas į dirvą. Pavasario košmaras - jau praeityje. Tik jo gilūs pėdsakai dar ilgai primins 2010-ųjų kovo 21-osios naktį.
Irena NAGULEVIČIENĖ www.jonava.org
|
Komentarai
Aukojame afrikai, o savus uzmirstame.
Nera ko gedintis, siandien tau nelaime, padesime kuo galime. Rytoj kitam - galesi tu padesi.
Galetu koks pirmininkas imitis tokios inciatyvos, bendriju musu regione daug.
Komentarų RSS srautas.