JONAVOS RAJONO SAVIVALDYBĖS KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO TAISYKLĖS

I. Bendrosios nuostatos

Šios taisyklės parengtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymu (Žin., 1992, Nr. 5-75), Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymu (Žin. 1994, Nr.55-1049; 2000, Nr. 91-2832), Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymu (Žin., 1998, Nr. 61-1726; 2002, Nr. 72-3016), Valstybiniu strateginiu atliekų tvarkymo planu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 31 d. nutarimu Nr. 1224, Atliekų tvarkymo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 (Žin., 1999, Nr. 63-2065).

Jonavos rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisyklės (toliau – Taisyklės) reglamentuoja komunalinių atliekų Jonavos rajono savivaldybės (toliau – Savivaldybės) teritorijoje tvarkymo viešųjų paslaugų teikimą, nustato komunalinių atliekų surinkimo, rūšiavimo, šalinimo, saugojimo, apskaitos tvarką, atliekų turėtojų bei atliekų tvarkytojų teises, pareigas ir atsakomybę ir yra skirtos užtikrinti Savivaldybės bei Kauno regiono atliekų tvarkymo planų įgyvendinimą.

Taisyklės yra privalomos visiems Savivaldybės teritorijoje esantiems komunalinių atliekų turėtojams: asmenims (individualios namų valdos savininkams, buto savininkams (arba daugiabučių namų savininkų bendrijai bei būsto eksploatavimo įmonei (daugiabučių namų administratoriui), sodo ar garažo valdos savininkui (arba sodų ir garažų bendrijai), įmonei, įstaigai ir organizacijai, jų filialams, atstovybėms ar bet kokio tipo atskirai esantiems struktūriniams ar kitiems padaliniams) esantiems Savivaldybės teritorijoje arba kurio buveinė registruota Savivaldybės teritorijoje, nepriklausomai nuo jų statuso ar vykdomos veiklos.

Skirtingų komunalinių atliekų srautų tvarkymo reikalavimai gali būti papildomai nustatomi atskirose šių atliekų srautų tvarkymo taisyklėse ir kituose dokumentuose, kurie, esant būtinybei, gali būti rengiami, keičiami, tikslinami, taisomi ir papildomi.

Kitos Savivaldybės teritorijoje susidarančios atliekos yra tvarkomos Lietuvos Respublikos  įstatymų nustatyta tvarka

II. PAGRINDINĖS SĄVOKOS

 Taisyklėse naudojamos šios sąvokos:

6.1. Antrinės žaliavos – tiesiogiai perdirbti tinkamos atliekos ir perdirbti tinkamos iš atliekų gautos medžiagos.

6.2. Atliekos – bet kokios medžiagos ar daiktai, kurių atliekų turėtojas atsikrato, nori atsikratyti ar privalo atsikratyti ir kurie priklauso atliekų kategorijoms, nurodytoms Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 1 priede bei patenka į Aplinkos ministerijos patvirtintą atliekų sąrašą.

6.3. Atliekų priėmimo punktas (APP) – įrenginys, kuriame iš komunalinių atliekų turėtojų laikinai saugoti priimamos atskirai surinktos naudoti, apdoroti ir atskirai šalinti skirtos atliekos: antrinės žaliavos, didžiosios atliekos, buityje susidarančios elektros ir elektroninės įrangos atliekos, pavojingos buities atliekos, žaliosios atliekos, statybos ir griovimo atliekos ir kuriame iš komunalinių atliekų turėtojų (fizinių asmenų) šios atliekos priimamos be papildomo mokesčio.

6.5. Biodegraduojamosios atliekos (biologiškai skaidžios atliekos) – bet kokios atliekos, kurios gali būti suskaidytos aerobiniu ir anaerobiniu būdu, pvz., žaliųjų teritorijų, parkų bei sodų tvarkymo atliekos – žaliosios atliekos (šakos, lapai, nupjauta žaliųjų vejų žolė), užterštas arba netinkamas perdirbti popierius ir kartonas, skystos ir kietos maisto produktų atliekos, susidarančios gaminant arba realizuojant maistą ir pan.

6.6. Buityje susidarančios elektros ir elektroninės įrangos atliekos – buityje, taip pat komerciniuose bei pramonės ūkio objektuose, institucijose ir kituose šaltiniuose susidarančios elektros arba elektroninės įrangos atliekos, savo pobūdžiu ar sudėtimi bei kiekiu panašios į buityje susidarančias elektros ir elektroninės įrangos atliekas.

6.7. Didžiosios atliekos – dideli buities apyvokos daiktai: baldai, dviračiai ir kt.

         6.8. Eksploatuoti netinkama transporto priemonė – transporto priemonė, priskiriama atliekoms, apibrėžtoms Lietuvos Respublikos Atliekų tvarkymo įstatyme.

6.9. Farmacinės atliekos – naikintini vaistai ir netinkami naudoti chemikalai (pasibaigusio tinkamumo laiko ar nekokybiški farmacinėje veikloje naudojami reagentai ir cheminės medžiagos).

6.10. Komunalinės atliekos – buitinės (buityje susidarančios) ir kitokios atliekos, kurios savo pobūdžiu ar sudėtimi yra panašios į buitines atliekas.

6.11. Komunalinių atliekų turėtojas – fizinis ar juridinis asmuo (individualios namų valdos savininkas, buto savininkas (arba daugiabučių namų savininkų bendrija bei būsto eksploatavimo įmonė (daugiabučių namų administratorius), sodo ar garažo valdos savininkas (arba sodų ir garažų bendrija), įmonė, įstaiga ir organizacija, jų filialai, atstovybės ar bet kokio tipo atskirai esantys struktūriniai ar kiti padaliniai ), kuris turi komunalinių atliekų.

6.12. Komunalinių atliekų tvarkymas – šių atliekų surinkimo, vežimo, naudojimo ir šalinimo veikla, taip pat atliekų tvarkymo veiklos priežiūra bei atliekų šalinimo vietų priežiūra po jų uždarymo.

6.13. Komunalinių atliekų tvarkymo sistema – organizacinių, techninių ir teisinių priemonių visuma, susijusi su Savivaldybės funkcijų įgyvendinimu komunalinių atliekų tvarkymo srityje.

6.14. Komunalinių atliekų tvarkymo sistemą papildanti atliekų surinkimo sistema (papildanti atliekų surinkimo sistema) – Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytoms gaminių ir (ar) pakuočių atliekų tvarkymo užduotims įvykdyti, gamintojų, importuotojų, jų įsteigtų organizacijų ar atliekas tvarkančių įmonių, kurioms gamintojai ir importuotojai sutartiniais pagrindais paveda tvarkyti gaminių ir (ar) pakuočių atliekas, diegiama ar įdiegta gaminių ir (ar) pakuotės atliekų surinkimo iš komunalinių atliekų srauto sistema.

6.15. Komunalinių atliekų tvarkytojas – įmonė ar kitas juridinis asmuo, kuris tvarko komunalines atliekas pagal Atliekų tvarkymo įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimus.

6.16. Leidimas – taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas, rengiamas ir išduodamas Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka.

6.17. Naikintini vaistai – pasibaigusio tinkamumo laiko, nekokybiški, konfiskuoti arba iš gyventojų surinkti vaistai, kurie negali būti vartojami sveikatos priežiūros ir veterinarijos tikslais.

6.18. Neišrūšiuotos komunalinės atliekos – po rūšiavimo likusios komunalinės atliekos.

6.19. Pakuočių atliekos - pakuotės ir pakuočių medžiagos, kurios pagal Atliekų tvarkymo įstatyme pateiktą atliekų apibrėžimą priskiriamos atliekoms, išskyrus pakuočių gamybos atliekas.

6.20. Pavojingos atliekos – atliekos, atliekų sąraše pažymėtos kaip pavojingos, pasižyminčios viena ar keliomis pavojingumą lemiančiomis savybėmis, nurodytomis Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 4 priede ir atitinkančios Aplinkos ministerijos nustatytus pavojingumo kriterijus, bei kitos atliekos, atliekų sąraše nepažymėtos kaip pavojingos, tačiau pasižyminčios viena ar keliomis pavojingumą lemiančiomis savybėmis ir atitinkančios atliekų pavojingumo kriterijus.

6.21. Pavojingos buities atliekos – atliekos, susidarančios pas komunalinių atliekų turėtojus, atliekų sąraše pažymėtos kaip pavojingos, pasižyminčios viena ar keliomis pavojingumą lemiančiomis savybėmis, nurodytomis Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 4 priede, ir atitinkančios Aplinkos ministerijos nustatytus atliekų pavojingumo kriterijus, bei kitos atliekos, atliekų sąraše nepažymėtos kaip pavojingos, tačiau pasižyminčios viena ar keliomis pavojingumą lemiančiomis savybėmis ir atitinkančios atliekų pavojingumo kriterijus. Pagrindinės šių atliekų grupės: galvaniniai elementai, akumuliatoriai; pasenę vaistai; buitinės chemijos produktai; lakų, dažų, skiediklių atliekos; cheminėmis medžiagomis užteršta pakuotė; naudoti tepalai, tepalų filtrai ir kitos naftos produktų atliekos; gyvsidabrio turinčios atliekos; dalis buityje susidarančių elektros ir elektroninės įrangos atliekų; kitos atliekos;

6.22. Perkrovimo stotis (PS) – komunalinių atliekų šalinimo įrenginys, į kurį vežamos iš Savivaldybės teritorijoje esančių atliekų turėtojų surinktos mišrios komunalinės atliekos ir čia laikinai saugomos iki jų pervežimo į regioninį sąvartyną.     

6.23 Regioninė komunalinių atliekųtvarkymo sistema – techninių, organizacinių ir teisinių priemonių visuma, susijusi su Savivaldybės funkcijų įgyvendinimu atliekų tvarkymo srityje ir veikianti Kauno apskrities savivaldybių administruojamose teritorijose.

6.24. Regioniniai viešieji atliekų tvarkymo įrenginiai – atliekų perkrovimo stotis, regioninis sąvartynas, atliekų priėmimo punktai, kompostavimo aikštelės, statybos ir griovimo atliekų tvarkymo aikštelės ir kiti regioniniai atliekų tvarkymo įrenginiai, savo nuosavybės teise priklausantys VšĮ Kauno Regioninį atliekų tvarkymo centrą (toliau – Kauno RATC) ir reikalingi šiose taisyklėse nurodytoms regioninėms komunalinių atliekų tvarkymo paslaugoms teikti.

6.25. Regioninis sąvartynas – komunalinių atliekų šalinimo įrenginys, atitinkantis ES direktyvų ir Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, skirtas atliekoms išversti ant žemės paviršiaus arba po žeme.

6.26. Sąvartyno „vartų mokestis“ – regioninį sąvartyną eksploatuojančio juridinio asmens nustatytas užmokestis už priimamų šalinti sąvartyne komunalinių atliekų svorio vienetą. Į šį mokestį yra įskaičiuotos visos regioninės sistemos eksploatavimo sąnaudos, įskaitant sąvartynų uždarymo ir priežiūros po uždarymo, regioninių atliekų tvarkymo įrenginių eksploatavimo, surinktų atskirų atliekų srautų  - specifinių atliekų (buities pavojingų, didžiųjų atliekų, biodegraduojančių atliekų, žaliųjų atliekų) tvarkymo, visuomenės informavimo ir švietimo, regioninės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administravimo, investicijų, reikalingų plėtoti regioninę atliekų tvarkymo sistemą ir kitas sąnaudas.

6.27. Savivaldybės viešieji atliekų tvarkymo įrenginiai – atliekų bei antrinių žaliavų surinkimo priemonės, konteinerių aikštelės, atliekų priėmimo punktai, buities pavojingų atliekų surinkimo įrenginiai (punktai), kompostavimo aikštelės ir kiti atliekų tvarkymo įrenginiai, savo nuosavybės teise priklausantys Savivaldybei ar komunalinių atliekų tvarkytojui ir reikalingi šiose taisyklėse nurodytoms Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo paslaugoms teikti.

6.28. Specifinės atliekos – iš komunalinių atliekų atskirai surenkamos ir tvarkomos atliekos (antrinės žaliavos, didžiosios atliekos, pavojingos buities atliekos, buityje susidarančios elektros ir elektroninės įrangos atliekos, biologiškai skaidžios (žaliosios), namų valdose susidarantis šlakas, ir kitos atskirai surenkamos atliekos).

6.29. Statybos ir griovimo atliekos – atliekos, susidarančios statant, rekonstruojant, remontuojant ar griaunant statinius.

6.30. Tarifas – Savivaldybės tarybos patvirtinta įmoka už komunalinių atliekų tvarkymą, kuri padengia visas savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos bei savivaldybei tenkančias regioninės atliekų tvarkymo sistemos išlaidas ir kurią komunalinių atliekų turėtojai moka komunalinių atliekų tvarkytojui.

6.31. Žaliosios atliekos – žaliųjų teritorijų, parkų bei sodų tvarkymo atliekos (šakos, lapai, nupjauta žaliųjų vejų žolė) ir kitos panašios kilmės atliekos, kurios gali būti suskaidytos aerobiniu ar anaerobiniu būdu.

7.      Kitos Taisyklėse vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme, Atliekų tvarkymo taisyklėse.

III. komunalinių atliekų tvarkymo organizavimas

8.         Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistema teikia komunalinių atliekų surinkimo (įskaitant antrines žaliavas), vežimo iki perkrovimo stoties, rūšiavimo, naudojimo ir šalinimo paslaugas visiems Savivaldybės teritorijoje esantiems komunalinių atliekų turėtojams.

9.         Savivaldybės atliekų tvarkymo sistema turi užtikrinti visų Savivaldybės teritorijoje susidarančių komunalinių atliekų tvarkymą taip, kad nekiltų pavojus aplinkai ir žmonių sveikatai.

10.     Savivaldybės atliekų tvarkymo sistema turi užtikrinti kokybiškas atliekų tvarkymo paslaugas už mažiausią ekonomiškai pagristą kainą ir įgyvendinti principą „teršėjas moka“.

11.     Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos esama būklė, organizavimo bei plėtros tikslai ir priemonės aprašyti Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo plane, parengtame atsižvelgiant į Valstybinį strateginį atliekų tvarkymo planą ir į Kauno regiono komunalinių atliekų tvarkymo planą.

12.     Savivaldybės teritorijoje komunalinių atliekų tvarkymą administruoja Savivaldybės administracija, vadovaudamasi galiojančiais teisės aktais. Daliai komunalinių atliekų tvarkymo organizavimo funkcijų vykdyti Savivaldybė kartu su kitomis regiono savivaldybėmis yra įsteigusi VšĮ Kauno RATC, kuris vykdo veiklą pagal Kauno RATC įstatus ir kitus dokumentus.

13.     Savivaldybės administracija administruoja Savivaldybės teritorijoje susidarančių komunalinių atliekų surinkimą bei pervežimą į Jonavos atliekų perkrovimo stotį (iki Jonalaukio sąvartyno uždarymo – į sąvartyną) ir nuo jų atskirtų specifinių atliekų ir kitų naudoti tinkančių atliekų surinkimą apvažiavimo būdu, vykdo visuomenės informavimą ir švietimą, rajono savivaldybės tarybos sprendimu skiria (arba konkurso tvarka parenka) komunalinių atliekų tvarkytojus, tvirtina atliekų tvarkymo taisykles ir atliekų tvarkymo planus, komunalinių atliekų tvarkymo tarifo dydžius, atliekų susidarymo normas.

14.     VšĮ Kauno RATC, eksploatuodamas regioninę komunalinių atliekų tvarkymo sistemą, organizuoja Savivaldybės teritorijoje esančių (-io) atliekų priėmimo punktų(-o), atliekų perkrovimo stoties ir kitų regiono komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros įrenginių įrengimą bei eksploatavimą, įskaitant atliekų priėmimo punktuose surenkamų specifinių atliekų išvežimą perdirbti ar saugoti bei nerūšiuotų komunalinių atliekų pervežimą iš atliekų perkrovimo stoties į regioninį sąvartyną, rengia ir vykdo regioninę visuomenės informavimo ir švietimo programas, teikia savivaldybei pagalbą atliekų tvarkymo klausimais, vykdo kitas funkcijas, kurioms pritaria dalininkų dauguma.

15.     Savivaldybė, administruodama komunalinių atliekų tvarkymo sistemą, būtiną jos teritorijoje susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti, naudojasi tiek Savivaldybės, tiek regioninės atliekų tvarkymo sistemos viešaisiais atliekų tvarkymo įrenginiais.

16.     Savivaldybės atliekų tvarkymo sistemos plėtra vykdoma palaipsniui, vadovaujantis Savivaldybės atliekų tvarkymo planu, atitinkamais Savivaldybės tarybos sprendimais, administracijos direktoriaus įsakymais bei sutartyse su VšĮ Kauno RATC, atliekų tvarkytojais nurodyta investicijų apimtimi ir terminais.

17.     Siekiant pagerinti atskirų atliekų srautų (pakuotės atliekų, antrinių žaliavų, elektros ir elektroninės įrangos atliekų ir kitų panašių atliekų) atskyrimą iš bendro komunalinių atliekų srauto, Savivaldybės teritorijoje gali būti įdiegtos papildančios atliekų surinkimo sistemos. Savivaldybės gyventojai nemokamai naudojasi šių sistemų teikiamomis paslaugomis.

IV. komunalinių atliekų tvarkymo sistemos finansavimas

18.     Savivaldybė administruoja ir plėtoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemą taip, kad būtų įgyvendintas „teršėjas moka“ principas, t. y., visas komunalinių atliekų tvarkymo išlaidas apmokėtų komunalinių atliekų turėtojai (fiziniai ir juridiniai asmenys).

19.     Komunalinių atliekų tvarkymo tarifo (įkainio) dydžiai nustatomi taip, kad surenkamomis lėšomis būtų apmokėtos visos komunalinių atliekų tvarkytojo ir Savivaldybei tenkančios regioninės sistemos komunalinių atliekų tvarkymo sistemos sąnaudos: komunalinių atliekų surinkimo, pervežimo į atliekų perkrovimo stotį, pervežimo į regioninį sąvartyną, šalinimo sąvartyne, sąvartynų uždarymo ir priežiūros po uždarymo, regioninių ir Savivaldybės atliekų tvarkymo įrenginių eksploatavimo, surinktų specifinių atliekų tvarkymo, visuomenės informavimo ir švietimo, regioninės ir Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administravimo, investicijų, reikalingų plėtoti regioninę ir Savivaldybės atliekų tvarkymo sistemas  ir kitos sąnaudos.

20.     Nustatydama komunalinių atliekų tvarkymo tarifus atliekų turėtojams už atliekų tvarkymą, Savivaldybės taryba turi atsižvelgti ne tik į Savivaldybės atliekų tvarkytojo išlaidas, patiriamas tvarkant atliekas, bet ir į jų pajamas, gautas perduodant naudoti gaminių ir pakuočių ar kitas atliekas.

21.     Visoje Jonavos rajono savivaldybės teritorijoje esančių butų daugiabučiuose namuose savininkams (nuomininkams) bei individualių namų valdų savininkams, besinaudojantiems kolektyviniais konteineriais tarifas už komunalinių atliekų surinkimą, tvarkymą ir šalinimą skaičiuojamas pagal būsto plotą (bendrą naudingą plotą). Visoje rajono savivaldybės teritorijoje esančių individualių namų valdų savininkams, besinaudojantiems individualiais konteineriais tarifas už komunalinių atliekų surinkimą, tvarkymą ir šalinimą skaičiuojamas pagal gyventojų skaičių būste.

V. KOMUNALINIŲ Atliekų turėtojų teisės ir pareigos

22.     Savivaldybės teritorijoje esantys komunalinių atliekų turėtojai privalo naudotis tik tų komunalinių atliekų tvarkytojų paslaugomis, su kuriais sutartis pasirašo Savivaldybė. Savivaldybės administracija informaciją apie šiuos komunalinių atliekų tvarkytojus atliekų turėtojams teikia skelbimais viešose vietose ir žiniasklaidos priemonėse.

23.     Asmuo, turintis Jonavos rajono savivaldybės teritorijoje nekilnojamojo turto objektą (išskyrus žemės sklypą be pastatų), privalo sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį su komunalinių atliekų tvarkytojais, turinčiais teisę tvarkyti komunalines atliekas Jonavos rajono savivaldybės teritorijoje. Jei asmuo yra kelių nekilnojamojo turto objektų savininkas, jis turi sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo sutartį kiekvienam iš jų. Šią sutartį gali sudaryti ir trečiasis asmuo (asmens atstovas) teisės aktų nustatyta tvarka.

24.     Kai teisę valdyti ar naudotis nekilnojamojo turto objektu (išskyrus žemės sklypą be pastatų) ir (ar) sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį įgyja trečiasis asmuo, tačiau jei jis šios sutarties nesudaro, pareiga sudaryti tokią sutartį išlieka nekilnojamojo turto objekto savininkui.

25.     Atliekų tvarkytojas per vieną mėnesį nuo sutarties tarp Savivaldybės ir atliekų tvarkytojo sudarymo dienos raštu pateikia pasiūlymą sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų teikimo sutartį Jonavos rajono savivaldybės teritorijoje esantiems komunalinių atliekų turėtojams.

26.     Komunalinių atliekų turėtojai privalantys sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį su esamu (-ais) atliekų tvarkytoju (-ais) Jonavos rajono savivaldybės teritorijoje, pateikia jam (jiems) prašymą raštu, faksimilinio ryšio ar kitokiais elektroninio ryšio galiniais įrenginiais. Atliekų tvarkytojas privalo išnagrinėti pateiktą prašymą per įmanomai trumpiausią laiką, ir ne vėliau kaip per mėnesį nuo jo gavimo dienos sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį.

27.     Visi komunalinių atliekų turėtojai privalo sudaryti sutartis su komunalinių atliekų tvarkytoju (-iais), visiškai ir laiku atsiskaityti už atliekų tvarkymą pagal savivaldybės tarybos patvirtintus ir galiojančius tarifus (įkainius).

28.     Komunalinių atliekų turėtojus atitinkamo dydžio konteineriais nerūšiuotoms komunalinėms atliekoms nemokamai aprūpina komunalinių atliekų tvarkytojas (-ai). Konteinerių dydį parenka komunalinių atliekų tvarkytojai pagal susidarančių komunalinių atliekų kiekį ir konteinerių ištuštinimo dažnumą, taip pat atsižvelgdami į atliekų turėtojų kreipimąsi raštu, gautą pagal šių Taisyklių 29 punktą. Komunalinių atliekų turėtojai, neturintys konteinerio, apie tai praneša raštu ar žodžiu komunalinių atliekų tvarkytojui.

29.     Komunalinių atliekų turėtojai, pateikę motyvuotą ir pagrįstą paaiškinimą, turi teisę pasikeisti komunalinių atliekų surinkimo konteinerį į tokio dydžio konteinerį, kuris atitinka realų susidarančių atliekų kiekį sutartyje tarp atliekų turėtojo ir komunalinių atliekų tvarkytojo nustatyta tvarka ir privalo mokėti atitinkamą komunalinių atliekų tvarkymo mokestį (tarifą).

30.     Visi komunalinių atliekų turėtojai turimas atliekas privalo rūšiuoti: nuo kitų atliekų atskirti popierių ir kartoną, stiklinius ir plastmasinius daiktus, statybos ir griovimo atliekas, didžiąsias atliekas, pavojingas buities atliekas, farmacines, elektros ir elektroninės įrangos atliekas, žaliąsias atliekas.

31.     Atskirai surenkamą buityje susidariusį kartoną, popierių, stiklą, plastiką ir kt. komunalinių atliekų turėtojai privalo šalinti į artimiausius antrinėms žaliavoms skirtus specialiuosius konteinerius, atsižvelgdami į užrašus ant šių konteinerių, arba pristatyti į atliekų priėmimo punktą. Kitos išrūšiuotos komunalinės atliekos surenkamos informuojant apie jų surinkimo vietas ir laiką informaciniuose pranešimuose bei skelbimuose.

32.     Komunalinių atliekų turėtojai, turintys žaliųjų atliekų, privalo šias atliekas pristatyti į atliekų priėmimo punktą (punktus), kompostuoti jas savo kompostavimo įrenginiuose (dėžėse) arba užsisakyti specialius konteinerius žaliųjų atliekų atskiram šalinimui, apmokant už šias paslaugas pagal savivaldybės Tarybos patvirtintus tarifus.

33.     Komunalinių atliekų turėtojai, turintys statybos ir griovimo atliekų privalo šias atliekas pristatyti į  atliekų priėmimo punktą (punktus) arba užsisakyti specialius konteinerius šių atliekų atskiram šalinimui, apmokant už šias paslaugas pagal savivaldybės Tarybos patvirtintus tarifus.

34.     Neišrūšiuotas komunalines atliekas komunalinių atliekų turėtojai turi šalinti į komunalinių atliekų konteinerius, kuriuos pagal paslaugų sutartį su  Savivaldybe teikia ir aptarnauja komunalinių atliekų tvarkytojas. Rekomenduojama, kad komunalinių atliekų turėtojai šias atliekas į konteinerius mestų sudėtas į specialius polietileninius ar kitus maišelius.

35.     Komunalinių atliekų turėtojai privalo šalinti į komunalinių atliekų konteinerius tik tas atliekas, kurioms šie konteineriai yra skirti (instrukcijas pateikia atliekų tvarkytojai lipdukuose, užrašuose ant konteinerių, informaciniuose pranešimuose ir kitomis priemonėmis).

36.     Komunalinių atliekų surinkimo konteineriai turi būti naudojami tik pagal paskirtį – draudžiama į juos pilti žemės gruntą, statybos ir griovimo atliekas, chemines medžiagas, skystas atliekas, degančias ar karštas atliekas, antrines žaliavas, žaliąsias atliekas, pavojingas atliekas, gatvių valymo atliekas.

37.     Atliekų turėtojams griežtai draudžiama deginti atliekas.

38.     Atliekų surinkimo konteineriai negali būti perpildyti, t. y., konteinerių dangčiai turi laisvai užsidaryti, o konteineriai be dangčių užpildyti tik iki viršutinio konteinerio krašto (be kaupo).

39.     Už kolektyvinių konteinerių sanitarinę higieninę būklę atsakingas komunalinių atliekų tvarkytojas. Konteineriai turi būti techniškai tvarkingi ir nepriekaištingos išvaizdos – neapdegę, nesurūdiję, nesulaužyti.

40.     Fiziniai (individualių valdų savininkai) ir juridiniai asmenys, juridinių asmenų bei juridinių asmenų padalinių vadovai atsako už jų valdomoje teritorijoje esančių visų komunalinių atliekų konteinerių švarą, jų stovėjimo vietos švarą ir tvarką aplink konteinerius. Prie konteinerių draudžiama palikti atliekas, kurioms šie konteineriai nėra skirti.

41.     Komunalinių atliekų turėtojai privalo pasirūpinti, kad šiukšliavežės netrukdomos privažiuotų prie atliekų konteinerių tuo laiku, kada jie turi būti ištuštinami pagal komunalinių atliekų tvarkytojo ir Savivaldybės sudarytą ir suderintą bei viešai paskelbtą grafiką. Komunalinių atliekų turėtojų patalpose ar teritorijose esantys individualūs konteineriai jų ištuštinimo dieną nurodytu laiku turi būti pastatomi į su komunalinių atliekų tvarkytoju suderintas vietas, prie kurių gali laisvai privažiuoti šiukšliavežės. To nepadarius, komunalinių atliekų tvarkytojas turi teisę atsisakyti tuštinti konteinerius.

42.     Komunalinių atliekų turėtojai privalo nedelsiant (ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo pranešimo gavimo dienos) pašalinti nurodytus pažeidimus atsižvelgdami į registruotu laišku gautus atliekų tvarkytojo pranešimus apie netinkamą atliekų išrūšiavimą į skirtingus konteinerius, trukdančias ištuštinti konteinerį kliūtis ir kitus pažeidimus.

43.     Komunalinių atliekų turėtojai, daugiabučių namų savininkų bendrijos, būsto eksploatavimo įmonės (daugiabučių namų administratoriai), bei jungtinės veiklos sutartimi paskirti asmenys privalo komunalinių atliekų tvarkytojui pareikalavus pateikti informaciją apie gyventojų skaičių ir butų skaičių (būsto plotą), o juridiniai asmenys – apie darbuotojų arba atitinkamai moksleivių, mokinių, vaikų, vietų skaičių, užimamą plotą ir kitus parametrus, reikalingus atliekų susikaupimo kiekiams įvertinti.

VI. KOMUNALINIŲ Atliekų tvarkytojų TEISĖS ir pareigos

44.     Komunalinių atliekų tvarkytojas gali teikti viešąsias atliekų tvarkymo paslaugas Savivaldybės teritorijoje tik sudaręs sutartį su Savivaldybe. Savivaldybės teritoriją aptarnaujančių komunalinių atliekų tvarkytojų teisės ir pareigos yra apibrėžtos sutartyse tarp atliekų tvarkytojų ir Savivaldybės bei šiose Taisyklėse.

45.     Komunalinių atliekų tvarkytojas privalo būti registruotas atliekas tvarkančių įmonių registre, vykdyti pirminę atliekų apskaitą, teikti informaciją nustatyta tvarka atitinkamoms valstybinės valdžios ir valdymo institucijoms bei Savivaldybės administracijai, įstatymų nustatyta tvarka saugoti atliekų tvarkymo ir apskaitos dokumentaciją.

46.     Komunalinių atliekų tvarkytojas privalo atliekų turėtojams pateikti visą reikiamą konteinerių kiekį ir įvairovę.

47.     Komunalinių atliekų tvarkytojas privalo aprūpinti atliekų turėtojus specialiais bendro naudojimo antrinių žaliavų (popieriaus ir kartono, stiklo, plastiko) surinkimo konteineriais.

48.     Komunalinių atliekų tvarkytojas privalo pateikti specialius lengvus plastikinius antrinių žaliavų surinkimo konteinerius (arba maišus) juridiniams asmenims (įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, prekyvietėms) bei organizuojamiems renginiams mieste ir rajone (apmokant seniūnijoms).

49.     Komunalinių atliekų tvarkytojas privalo pagal gyventojų prašymus pateikti atliekų turėtojams atskirus konteinerius žaliųjų, statybos ir griovimo atliekų atskiram surinkimui, už šias paslaugas atliekų turėtojas atskirai apmoka atliekų tvarkytojui.

50.     Pagal atliekų turėtojo motyvuotą kreipimąsi raštu, komunalinių atliekų tvarkytojas anksčiau skirtą konteinerį privalo, ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo kreipimosi gavimo dienos, pakeisti kito dydžio konteineriu sutartyje tarp atliekų turėtojo ir komunalinių atliekų tvarkytojo nustatyta tvarka.

51.     Komunalinių atliekų tvarkytojas, neaprūpinęs komunalinių atliekų turėtojų reikiamo dydžio ar reikiamu skaičiumi konteinerių, privalo surinkti komunalines atliekas, kurios paliekamos maišeliuose ar kitoje tinkamoje pakuotėje prie pilnų joms skirtų konteinerių.

52.     Komunalinių atliekų tvarkytojas ištuština tik tuos individualius konteinerius, kuriuos komunalinių atliekų turėtojai su komunalinių atliekų tvarkytoju sutartu laiku pastato į iš anksto suderintą vietą.

53.     Už tvarką prie kolektyvinių komunalinių atliekų konteinerių, jiems pastatyti skirtose aikštelėse bei 15 m spinduliu nuo komunalinių atliekų surinkimo konteinerių aikštelės centro atsako būsto eksploatavimo bendrovės (daugiabučių namų administratorius), daugiabučių namų savininkų bendrijos bei jungtinės veiklos sutartimi paskirti asmenys.

54.     Komunalinių atliekų tvarkytojas užtikrina švarą aplink individualius ir kolektyvinius konteinerius jų ištuštinimo metu.

55.     Komunalinių atliekų tvarkytojas(-ai) laikosi konteinerių ištuštinimo periodiškumo, nustatyto šių taisyklių 56 punkte. Komunalinių atliekų tvarkytojas(-ai)  privalo ant konteinerių nurodyti savo kontaktinius duomenis, kad konteinerių perpildymo atveju komunalinių atliekų turėtojai galėtų apie tai pranešti komunalinių atliekų tvarkytojams. Konteinerių aptarnavimo grafiką komunalinių atliekų tvarkytojas (-ai) skelbia viešai. Apie konteinerių tuštinimo dienos pasikeitimą komunalinių atliekų tvarkytojas praneša komunalinių atliekų turėtojams ne vėliau kaip prieš dvi savaites.

56.     Komunalinių atliekų konteineriai turi būti tuštinami ne rečiau kaip:

56.1. Jonavos mst. ir Ruklos mstl.: bendro naudojimo konteineriai – 2 kartus per savaitę; individualūs konteineriai – 1 kartą per 2 savaites.

56.2. Bukonių, Kuigalių, Upininkų, Užusalių,Šveicarijos, Žeimių gyv. Ir gyvenvietėse, turinčiose 500 ir daugiau gyventojų: bendro naudojimo konteineriai – 1 kartą per 2 savaites; individualūs konteineriai – 1 kartą per 2 savaites.

56.3. Batėgalos, Čičinų, Išorų, Juškonių, Kalnėnų, Kulvos, Liepių, Panoterių, Praulių, Ragožių, Bučiūnų, Šilų gyv. ir gyvenvietėse, turinčiose virš 200 gyventojų – 1 kartą per mėnesį.

56.4. Aklojo ežero, Keižionių, Milagainių, Mimainių, Naujasodžio, Upninkėlių, Petrašiūnų, Priešiogalėlės, Ruklos, Vaivadiškių ir visuose likusiuose kaimuose – 1 kartą per mėnesį.

57.     Komunalinių atliekų konteineriai, jeigu jie yra beveik pilni, užpildyti ne mažiau kaip 3/4 jų tūrio, turi būti ištuštinti ir seniūnui nurodžius, taip pat gavus komunalinių atliekų turėtojo pranešimą, nesilaikant konteinerių ištuštinimo tvarkaraščio.

58.     Antrinių žaliavų konteineriai, pastatyti viešose vietose, tuštinami pagal tvarkaraštį arba seniūnui nurodžius, jeigu yra užpildyti ne mažiau kaip 3/4 jų tūrio.

59.     Komunalinių atliekų tvarkytojas privalo ne rečiau kaip 1 kartą per 2 mėnesius organizuoti specifinių komunalinių atliekų surinkimą iš gyventojų kaimiškose seniūnijose apvažiavimo būdu.

60.     Komunalinių atliekų tvarkytojas privalo vykdyti buityje susidarančių specifinių komunalinių atliekų surinkimą apvažiavimo būdu ne rečiau kaip 4 kartus per mėnesį Jonavos mieste ir Ruklos miestelyje.

61.     Komunalines atliekas ir antrines žaliavas draudžiama rinkti ta pačia transporto priemone. Draudžiama maišyti komunalines ir atskirai surinktas antrines žaliavas.

62.     Komunalinių atliekų tvarkytojas apie tam tikrų išrūšiuotų specifinių komunalinių atliekų, kurios yra surenkamos Savivaldybės teritorijoje, surinkimą apvažiavimo būdu privalo informuoti komunalinių atliekų turėtojus skelbimuose, kuriuose nurodo, kurios komunalinės atliekos bus surenkamos, šių atliekų surinkimo vietą bei laiką. Skelbimai apie tam tikrų išrūšiuotų komunalinių atliekų surinkimą apvažiavimo būdu yra skelbiami vietinėje spaudoje, seniūnijų skelbimų lentose ir kt., likus ne mažiau kaip dviem savaitėms iki numatomo surinkimo.

63.     Komunalinių atliekų tvarkytojas privalo registruoti visus komunalinių atliekų turėtojų skundus ir prašymus (žodinius ir raštiškus), nurodydamas datą, pareiškėjo vardą, gyvenamąją vietą, išsamų skundo ar prašymo aprašymą, planuojamas priemones trūkumams pašalinti ar prašymui patenkinti bei preliminarią įvykdymo datą. Apie priimtą sprendimą komunalinių atliekų turėtojas informuojamas raštu.

64.     Komunalinių atliekų tvarkytojas teikia informaciją Savivaldybės administracijai apie gaunamus skundus ar prašymus sutartyje su Savivaldybe nustatyta tvarka.

65.     Komunalinių atliekų tvarkytojai savivaldybės administracijos reikalavimu privalo teikti duomenis apie gyventojus, įmones, įstaigas ir organizacijas, kurie naudojasi atliekų surinkimo ir išvežimo paslaugomis bei duomenis, reikalingus susidarančių atliekų kiekiui ir teikiamų atliekų surinkimo paslaugų apimčiai nustatyti, tarp jų – duomenis apie darbuotojų, tarnautojų, studentų, moksleivių skaičių, gamybos ar teikiamų paslaugų apimtį ir pan.

VII. KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ METINĖS SUSIKAUPIMO NORMOS

66.     Nustatomos tokios metinės komunalinių atliekų susikaupimo normos:

66.1. Metines buitinių atliekų, susikaupiančių namų ūkiuose – individualiose namų baldose, susikaupimo normas, priklausomai nuo gyventojų skaičiaus namų ūkyje, nustatyti tokio dydžio: Jonavos mst. ir Ruklos mstl. 1 gyventojui per metus – 1,5 m³; Bukonių, Kuigalių, Upininkų, Užusalių, Šveicarijos, Žeimių gyv. Ir gyvenvietėse, turinčiose 500 ir daugiau gyventojų, 1 gyventojui per metus – 0,9 m³; Batėgalos, Čičinų, Išorų, Juškonių, Kalnėnų, Kulvos, Liepių, Panoterių, Praulių, Ragožių, Bučiūnų, Šilų gyv. ir gyvenvietėse, turinčiose virš 200 gyventojų, 1 gyventojui per metus – 0,6 m³; Aklojo ežero, Keižionių, Milagainių, Mimainių, Naujasodžio, Upninkėlių, Petrašiūnų, Priešiogalėlės, Ruklos, Vaivadiškių ir visuose likusiuose kaimuose, 1 gyventojui per metus 0,5 m³.

66.2. Metines buitinių atliekų, susikaupiančių namų ūkiuose – gyvenamuosiuose būstuose (daugiabučių namų butuose), susikaupimo normos, priklausomai nuo bendrojo naudingo ploto, nustatyti tokias: Jonavos mst. ir Ruklos mstl. 1 m² bendrojo naudingo ploto – 0,075 m³; Bukonių, Kuigalių, Upininkų, Užusalių,Šveicarijos, Žeimių gyv. ir gyvenvietėse, turinčiose 500 ir daugiau gyventojų, 1 m² bendrojo naudingo ploto – 0,045 m³; Batėgalos, Čičinų, Išorų, Juškonių, Kalnėnų, Kulvos, Liepių, Panoterių, Praulių, Ragožių, Bučiūnų, Šilų gyv. ir gyvenvietėse, turinčiose virš 200 gyventojų, 1 m² bendrojo naudingo ploto – 0,03 m³; Aklojo ežero, Keižionių, Milagainių, Mimainių, Naujasodžio, Upninkėlių, Petrašiūnų, Priešiogalėlės, Ruklos, Vaivadiškių ir visuose likusiuose kaimuose, 1 m² bendrojo naudingo ploto – 0,025 m³.

66.3. Juridiniams asmenims – įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms bei juridinio asmens teisių neturinčioms įmonėms nustatyti tokias minimalias metines komunalinių  atliekų (buitinių atliekų bei komercinės, pramoninės, institucijų bei kitokios prigimties atliekų, kurios savo pobūdžiu ir sudėtimi yra panašios į buitines atliekas), susikaupimo normas, priklausomai nuo darbuotojų skaičiaus ir/ar kitų žemiau išvardintų kriterijų:

66.4. Metinė komunalinių atliekų susikaupimo norma sodų ir garažų bendrijoms, nustatoma lygi 0,25 m³ kiekvienai sodo ar garažo valdai.

VII. SPECIFINIŲ atliekų tvarkymas

67.     Savivaldybės teritorijoje atskirai surenkamas specifines atliekas surenka ir tvarko Savivaldybės tarybos sprendimu parinkti arba konkursų (-o) tvarka parinkti atliekų tvarkytojai, kurie teikia paslaugas pagal sutarčių sąlygas ir Gamintojai ir Importuotojai, teisės aktų nustatyta tvarka Savivaldybės teritorijoje diegiantys papildančias sistemas.

68.     Savivaldybės teritorijoje antrinės žaliavos surenkamos specialiais popieriui ir kartonui, stiklui ir plastmasei skirtais konteineriais.

69.     Antrinėms žaliavoms skirti konteineriai statomi grupėmis šalia nerūšiuotų komunalinių atliekų konteinerių bei kitose gyventojams patogiose vietose pagal suderintą konteinerių išdėstymo schemą, taip pat atliekų priėmimo punktuose.

70.     Papildančių sistemų konteineriai (pakuotės, elektros ir elektroninės įrangos atliekų ir baterijų, akumuliatorių ir kitų atliekų surinkimui) išdėstomi pagal Savivaldybės suderintą šių konteinerių išdėstymo schemą arba pagal kitus teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Savivaldybės gyventojai nemokamai naudojasi šių papildančių sistemų teikiamomis paslaugomis. Apie šių atliekų surinkimo būdus bei vietas Gamintojai ir Importuotojai informuoja gyventojus vietinėje spaudoje, reklaminėse skrajutėse.

71.     Atliekų priėmimo punkte iš komunalinių atliekų turėtojų (fizinių asmenų - nemokamai) priimamos specifinės atliekos. Apie šių atliekų priėmimo punktų vietas ir darbo laiką skelbiama vietinėje spaudoje, televizijoje, reklaminėse skrajutėse bei kitose informavimo priemonėse. (Šis punktas įsigalioja nuo APP eksploatacijos pradžios)

72.     Atliekų priėmimo punktuose atliekos iš jas pristačiusių atliekų turėtojų (fizinių asmenų - nemokamai) priimamos be papildomo mokesčio. (Šis punktas įsigalioja nuo APP eksploatacijos pradžios)

73.     Komunalinių atliekų priėmimas ir tvarkymas atliekų priėmimo punktuose vykdomas pagal atliekų naudojimo ar šalinimo techninius reglamentus. Šių atliekų priėmimo tvarka skelbiama vietinėje spaudoje, televizijoje, reklaminėse skrajutėse bei kitose informavimo priemonėse. (Šis punktas įsigalioja nuo APP eksploatacijos pradžios)

74.     Specifinės atliekos iš komunalinių atliekų turėtojų priimamos, jas surenkant apvažiavimo būdu be papildomo mokesčio. Apvažiavimo dažnumas  nurodomos Savivaldybės sutartyje su komunalinių atliekų tvarkytoju. Apie apvažiavimo grafiką ir minėtas atliekas priimančios transporto priemonės sustojimo vietas skelbiama vietinėje spaudoje, televizijoje, reklaminėse skrajutėse bei kitose informavimo priemonėse.

75.     Griežtai draudžiama  gatvių valymo liekanas (sąšlavas) šalinti komunalinių atliekų konteineriuose.

76.     Įmonės, vykdančios žaliųjų zonų (parkų, sodų) priežiūrą ir tvarkymą, žaliąsias atliekas šalina savo kompostavimo aikštelėse arba naudojasi kitų įmonių įrengtomis kompostavimo aikštelėmis (įskaitant regioninę ar savivaldybės kompostavimo aikšteles). Griežtai draudžiama žaliąsias atliekas šalinti komunalinių atliekų konteineriuose ar regioniniuose sąvartynuose.

VI. neišrūšiuotų komunalinių atliekų surinkimas ir šalinimas

77.     Savivaldybės teritorijoje komunalines atliekas surenka įstatymų nustatyta tvarka parinktas atliekų tvarkytojas, kuris teikia paslaugas pagal sutartyje su Savivaldybe numatytas sąlygas. Tinkamą kelių būklę užtikrina seniūnijų seniūnai.

78.     Savivaldybės teritorijoje nerūšiuotos komunalinės atliekos surenkamos 1,1 m³, 0,77 m³, 0,66 m³ , 0,24 m³ , 0,14 m³ ir 0,12 m³ ar kitos talpos, priklausomai nuo savivaldybės atliekų tvarkymo plano nuostatų ir sutarties su komunalinių atliekų tvarkytoju talpos konteineriais. Komunalinių atliekų turėtojai naudojasi individualiais 0,24 m³ , 0,14 m³ ir 0,12 m³ talpos konteineriais arba kolektyviniais 1,1 m³, 0,77 m³, 0,66 m³ talpos konteineriais, išdėstytais atskirose aikštelėse.

79.     Nerūšiuotų komunalinių atliekų surinkimo kolektyviniai konteineriai išdėstomi pagal Savivaldybės parengtus konteinerių išdėstymo planus/schemas.

80.     Sodų, garažų  bendrijos aptarnaujamos bendraisiais  1,1 m³,  0,77 m³, 0,66 m³ talpos konteineriais ar didesnės talpos konteineriais, naudojamais savivaldybės teritorijoje.

81.     Jonavos rajono atliekų perkrovimo stotyje nerūšiuotos komunalinės atliekos priimamos iš Savivaldybės teritorijoje šias atliekas surenkančio(-ių) atliekų tvarkytojo(-ų). (Šis punktas įsigalioja nuo regioninio Zabieliškio sąvartyno eksploatacijos pradžios. Iki to laiko visos surinktos komunalinės atliekos šalinamos Jonalaukio sąvartyne)

82.     Regioninis sąvartynas eksploatuojamas pagal atliekų šalinimo techninį reglamentą. (Šis punktas įsigalioja nuo regioninio Zabieliškio sąvartyno eksploatacijos pradžios. Iki to laiko visos surinktos komunalinės atliekos šalinamos Jonalaukio sąvartyne)

VII. KOMUNALINIŲ Atliekų apskaitos duomenų surinkimas ir kaupimas

83.     Savivaldybės administracija  renka ir kaupia duomenis apie komunalinių atliekų susidarymą Savivaldybės teritorijoje įvairiuose šaltiniuose (magnetinėje ar popierinėje laikmenoje), jų surinkimą, pervežimą bei perdavimą šalinti ir naudoti, apie šių atliekų tvarkymo įrenginius, apie paslaugas pagal sutartis su komunalinių atliekų tvarkytojais ir kitus komunalinių atliekų tvarkymo planavimui, priemonių įgyvendinimui bei kontrolei reikalingus duomenis.

84.     Du kartus per metus iki sausio 25 dienos ir iki birželio 1 dienos Savivaldybės teritorijoje veikiantys komunalinių atliekų tvarkytojai bei papildančiųjų sistemų operatoriai Savivaldybės administracijai teikia duomenis raštu ir elektroninėje laikmenoje apie surinktas ir (ar) sutvarkytas atliekas sutartyse nustatyta tvarka.

85.     Savivaldybės teritorijoje veikiantys specifinių atliekų srautų, netinkamų eksploatuoti transporto priemonių, statybos ir griovimo atliekų, pakuočių atliekų ir kitų atliekų tvarkytojai, teikiantys ataskaitas Kauno Regioniniam aplinkos apsaugos departamentui, šios ataskaitos kopiją iki sausio 25 dienos pateikia Savivaldybės administracijai.

86.     Duomenis apie komunalinių atliekų susidarymą ir tvarkymą įmonėse, kurios privalo rengti pirminės atliekų apskaitos ataskaitas ir atliekų apskaitos ataskaitas, Savivaldybės administracija gali gauti pagal užklausą, raštu pateikiamą Kauno RAAD Jonavos rajono agentūrai.

87.     Du kartus per metus iki vasario 25 dienos ir iki liepos 1 dienos Savivaldybės administracija pateikia duomenis Kauno RATC apie komunalinių ir kitų specifinių atliekų tvarkymą Savivaldybės teritorijoje.

VIII. Visuomenės informavimas

88.     Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimą, plėtojimą ir eksploatavimą reglamentuojantys dokumentai yra prieinami visuomenei. Visi fiziniai ir juridiniai asmenys turi teisę su jais susipažinti įstatymų nustatyta tvarka.

89.     Kiekvienais metais iki kovo 31 d. Savivaldybės administracija turi parengti ir paskelbti spaudoje ataskaitą apie komunalinių atliekų tvarkymą Savivaldybės teritorijoje.

90.     Kiekvienais metais iki gruodžio 15 d. Savivaldybės administracija turi parengti visuomenės informavimo programą kitiems metams. Šioje programoje numatomos priemonės visuomenei informuoti apie komunalinių atliekų tvarkymo įrenginius ir teikiamas paslaugas, antrinių žaliavų atskiro surinkimo ir tvarkymo ypatumus, siekiant surinkti geros kokybės antrines žaliavas, apie atliekų pavojingumą ir pavojingų buities atliekų surinkimo galimybes bei kitus komunalinių atliekų tvarkymo aspektus, apie kuriuos būtina informuoti komunalinių atliekų turėtojus, kad būtų efektyviau įgyvendinami šių atliekų tvarkymo reikalavimai.

91.     Kiekvienais metais iki balandžio 31 d. Kauno RATC turi parengti ir paskelbti spaudoje ataskaitą apie komunalinių atliekų tvarkymą Kauno apskrities teritorijoje. Ataskaitoje pateikiami bendri duomenys apie susidariusias, surinktas, panaudotas ir pašalintas komunalines atliekas, aplinkosauginį, techninį ir ekonominį regioninės atliekų tvarkymo sistemos įvertinimą, regioninės atliekų tvarkymo sistemos audito rezultatus ir išvadas, regioninės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos tikslus ir uždavinius kitiems metams ir tolimesniam laikotarpiui, planuojamas priemones komunalinių atliekų tvarkymo sistemai plėsti ir tobulinti.

92.     Kiekvienais metais iki sausio 31 d. Kauno RATC turi parengti visuomenės informavimo programą einamiesiems metams. Šioje programoje numatomos priemonės, atsižvelgiant į Kauno apskrities savivaldybių visuomenės informavimo programas,  visuomenei informuoti apie regioninės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos įrenginius ir teikiamas paslaugas, kitus komunalinių atliekų tvarkymo aspektus, apie kuriuos būtina informuoti komunalinių atliekų turėtojus, kad būtų efektyviau įgyvendinami šių atliekų tvarkymo reikalavimai.

IX. SKUNDŲ IR PRAŠYMŲ NAGRINĖJIMO TVARKA

93.     Komunalinių atliekų turėtojų skundus ir prašymus dėl šių atliekų tvarkymo sistemos teikiamų paslaugų kokybės nagrinėja Savivaldybės teritoriją aptarnaujantis komunalinių atliekų tvarkytojas ir Savivaldybės administracija.

94.     Skundai ar prašymai gali būti pateikiami raštu ar žodžiu.

95.     Nagrinėjami tokie rašytiniai prašymai ir skundai, kurie yra įskaitomai parašyti valstybine kalba, yra pareiškėjo arba jo įgalioto atstovo pasirašyti, nurodyti jo vardas, pavardė, tikslus adresas, kuriuo jis pageidautų gauti atsakymą, ir telefono numeris (jeigu pareiškėjas jį turi). Neįskaitomi, nesuprantamai išdėstyti prašymai ir skundai grąžinami pareiškėjui, nurodant grąžinimo priežastį. Rašytiniai prašymai ir skundai, kuriuose nenurodyti pareiškėjo vardas ir pavardė, nenurodytas adresas arba pareiškėjo nepasirašyti, komunalinių atliekų tvarkytojo įgalioto asmens sprendimu paliekami nenagrinėti.

96.     Nagrinėjami tokie žodiniai prašymai ir skundai, kuriuose pateikiantis asmuo nurodo savo vardą, pavardę, tikslų adresą bei telefono numerį (jeigu pareiškėjas jį turi), ir kuriuos galima išnagrinėti tuoj pat, nepažeidžiant kitų asmenų interesų.

97.     Prašymai ir skundai, gauti raštu ar žodžiu tiesiogiai iš asmens ar atsiųsti paštu, faksu bei elektroniniu paštu, registruojami specialiame registre. Ant rašytinio prašymo ar skundo dedama registracijos žyma, joje įrašant prašymo ar skundo gavimo datą ir registracijos numerį.

98.     Gautas rašytinis ar žodinis skundas ar prašymas išnagrinėjamas per įmanomai trumpiausią laiką, bet ne vėliau kaip per 15 kalendorinių dienų nuo jo gavimo dienos ir apie priimtą sprendimą pranešama registruotu laišku komunalinių atliekų turėtojui.

99.     Gavęs pakartotinį skundą iš to paties komunalinių atliekų turėtojo tuo pačiu klausimu, komunalinių atliekų tvarkytojas privalo apie tai pranešti Savivaldybės administracijai, kuri sprendžia, ar skundas pagrįstas ir imasi atitinkamų priemonių. Pagrįsto skundo atveju komunalinių atliekų tvarkytojas privalo pašalinti trūkumus savo lėšomis.

100. Kai trūkumas (pažeidimas) negali būti pašalintas nedelsiant, skundo (prašymo) pareiškėjas informuojamas registruotu laišku apie terminą, per kurį trūkumas bus pašalintas, o jei trūkumo pašalinti neįmanoma arba atsisakoma jį šalinti, pateikiamas motyvuotas paaiškinimas.

101. Atliekų turėtojas turi teisę raštiškai kreiptis tiesiai į Savivaldybės administraciją su skundu dėl atliekų tvarkytojo neveikimo ar netinkamo veikimo. Tokie skundai yra nagrinėjami Savivaldybės administracijos nustatyta bendrąja tvarka.

X. atliekų tvarkymo taisyklių VYKDYMO užtikrinimas ir atsakomybė už jų pažeidimus

102. Taisyklėse nustatytų reikalavimų laikymosi kontrolę užtikrina Savivaldybės administracija ir seniūnijų seniūnai.

103. Įmonėms, privalančioms gauti Leidimus, paraiškos jiems gauti Savivaldybėje derinamos tik tada, kai įmonės atsiskaito už praėjusio laikotarpio komunalinių atliekų tvarkymą.

104. Asmenys, pažeidę šias taisykles, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

105. Atliekų turėtojas – fizinis ar juridinis asmuo – pažeidęs šias Taisykles yra traukiamas administracinėn atsakomybėn Administracinių teisės pažeidimų kodekse nustatyta tvarka.

106. Asmens patraukimas administracinėn atsakomybėn neatleidžia jo nuo prievolės laikytis šių Taisyklių ir pašalinti pažeidimo pasekmes bei atlyginti visus dėl to atsiradusius nuostolius._________________________________________________