| Gyvūnų laikymo ir auginimo Jonavos rajone taisyklės |
 |
 |
 |
| Ketvirtadienis, 22 Balandis 2010 15:11 | ||
|
I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Taisyklės reglamentuoja naminių, laukinių, ūkinės paskirties, dekoratyvinių, laboratorinių (eksperimentinių) gyvūnų laikymo ir priežiūros, sanitarijos, higienos bei veterinarijos, agresyvių šunų registravimo, beglobių (benamių) gyvūnų gaudymo ir karantino reikalavimus. 2. Gyvūnų laikymo ir auginimo Jonavos rajone taisyklės (toliau - taisyklės) parengtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymu, Lietuvos Respublikos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2002 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. 117 ,,Dėl Agresyvių šunų veislių sąrašo patvirtinimo'' ir 2002 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. 242 ,,Dėl Agresyvių šunų įvežimo, įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo ir prekybos jais taisyklių patvirtinimo'', Lietuvos Respublikos valstybinės veterinarijos tarnybos direktoriaus ir vyriausiojo valstybinio gydytojo higienisto 1999 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. 4-341/19 ,,Dėl įsakymu patvirtintų ,,Gyvūnų, leidžiamų laikyti daugiabučių namų butuose normų'' keitimo” ir kitais teisės aktais. 3. Gyvūnų auginimo ir laikymo taisyklės galioja Jonavos rajono savivaldybės teritorijoje ir jų privalo laikytis visi fiziniai bei juridiniai asmenys. 4. Taisyklėse nustatyta fizinių ir juridinių asmenų atsakomybė pagal galiojančius teisės aktus už netinkamą gyvūnų priežiūrą, laikymą, veisimą. 5. Šiose taisyklėse vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatyme ir kituose teisės aktuose vartojamas sąvokas. II. GYVŪNŲ AUGINIMAS, LAIKYMAS IR PRIEŽIŪRA 6. Gyvūnus auginti, laikyti ir prižiūrėti leidžiama tik griežtai laikantis šių taisyklių reikalavimų. 7. Visi gyvūnų šeimininkai privalo užregistruoti daugiabučiuose namuose laikomus gyvūnus ir sumokėti nustatyto dydžio rinkliavą. Gyvūnų registraciją organizuoja namų bendrijos arba administruojanti įmonė. Lėšos, surinktos už gyvūnų registravimą, naudojamos teritorijų valymui, beglobių (benamių) šunų ir kačių gaudymui, šunų vedžiojimo aikštelių įrengimui ir jų priežiūrai. Daugiabučių namų butų savininkui leidžiama nuolat laikyti vieną šunį ir vieną katę arba du šunis, arba dvi kates. Bute leidžiama laikyti šuniukų arba kačiukų vadas iki 4 mėnesių amžiaus. 8. Laikyti šunis ir kates bute, privačiame name, kuriame gyvena kelios atskiros šeimos, leidžiama tik turint raštišką visų jame gyvenančių pilnamečių asmenų sutikimą. 9. Savininkai privalo užtikrinti, kad butuose nuo 22.00 iki 6.00 val. gyvūnai netrikdytų viešosios rimties. 10. Leidžiama butuose laikyti šunis, kates ir kitus ne ūkinės paskirties gyvūnus, išskyrus pavojingus žvėris, roplius, kurie dėl biologinių savybių gali kelti pavojų žmonių ar gyvūnų gyvybei ir sveikatai. Pavojingi gyvūnai gali būti laikomi ir auginami tik pagal specialias taisykles, kurias nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės įpareigotos institucijos. 11. Gyvūnai turi būti auginami ir laikomi tokiomis sąlygomis, kurios nėra kenksmingos gyvūnui. Auginimo ir laikymo sąlygos turi būti parenkamos, atsižvelgiant į gyvūno rūšies bei veislės ypatumus. 12. Gyvūnų savininkai privalo garantuoti, kad gyvūnų ir pavojingų gyvūnų auginimas ir laikymas nekels grėsmės žmonių ramybei, sveikatai, gyvybei, nuosavybei, nepažeis kitų asmenų teisių ir interesų. 13. Kiekvienas gyvūnas turi būti laikomas, šeriamas ir prižiūrimas jo rūšį, amžių, fiziologiją ir elgseną atitinkančiomis sąlygomis. Gyvūno savininkas privalo nuolat rūpintis gyvūno sveikata, šėrimu, taip pat gyvūno laikymo įrenginiais. 14. Gyvūnų savininkai privalo užtikrinti, kad jiems priklausantys gyvūnai nesužeistų, negąsdintų žmonių ar kitų gyvūnų, nedarytų žalos kitų savininkų turtui, aplinkai. 15. Gyvūnus numarinti gali tik veterinarijos gydytojas ar jo pavedimu kitas asmuo, kai siekiama nutraukti sunkiai sužeisto gyvūno kančias. 16. Fiziniai ir juridiniai asmenys gali rinkti zoologines kolekcijas tik gavę Aplinkos apsaugos ministerijos leidimą ir laikydamiesi nustatytos tvarkos. 17. Mokymui ir tyrimams gyvūnai gali būti naudojami tik specialiai šiems tikslams veisti ir auginti pagal Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo reikalavimus. 18. Sodininkų bendrijų ir atvirose atskirų privačių statinių valdose šunys turi būti pririšti arba uždaryti ne žemesniuose kaip 1,5 m aukščio aptvertuose voljeruose. 19. Individualioje valdoje šuo negali būti pririšamas arčiau kaip 5 m nuo kaimyno gyvenamųjų patalpų, be kaimyno raštiško sutikimo. 20. Uždaroje savininko valdoje šunys gali būti nepririšti, tačiau prie įėjimo į valdą (išskyrus namus, butus) turi būti pakabintas įspėjamasis ženklas ir užrašas "Palaidas šuo". 21. Šuns savininkas privalo turėti šuns veterinarinį paskiepijimo (vakcinacijos) pažymėjimą. 22. Viešose vietose visi šunys turi būti vedžiojami su pavadėliu, o suaugę stambiosios veislės ir agresyvūs šunys su antsnukiu. Šunys neturi kelti grėsmės praeiviams, esant pašalinių žmonių, pavadėlis turi būti sutrumpintas iki 1 m. Jeigu viešoje vietoje šalia šunų ir kačių nėra šeimininkų, gyvūnai laikomi benamiais. 23. Vagystės, grobimo, smurto, ginkluoto užpuolimo atveju šunų savininkai ar tam įpareigoti asmenys turi teisę panaudoti šunis kaip gynybos priemonę, neviršijant būtinosios ginties. 24. Iš buto į laiptinę, koridorių visus šunis būtina vesti su pavadėliu, o stambiosios veislės ir agresyvius šunis – su pavadėliu ir antsnukiu. 25. Savininkai kates turi išnešti ant rankų arba specialiuose narveliuose, kuprinėse, galima vesti su pavadėliu. 26. Savininkai, įvesdami į namą šunis, kates ar kitus neūkinės paskirties gyvūnus, privalo užtikrinti, kad nebūtų teršiamos laiptinės, liftai ir kitos bendrojo naudojimo patalpos. Pasinaudoti liftu galima tik tuo atveju, jei neprieštarauja žmonės, esantys lifte. 27. Draudžiami veiksmai su gyvūnais, kurių egzistavimas priklauso nuo žmogaus rūpinimosi: 27.1. gyvūną, palikti be priežiūros, norint juo atsikratyti; 27.2. be pateisinamos priežasties sužeisti, gąsdinti ar numarinti gyvūną; 27.3. treniruojantis, naudoti gyvūnus kaip taikinius; 27.4. organizuoti gyvūnų tarpusavio kovas arba kovas su gyvūnais; 27.5. mokyti ar dresuoti gyvūnus nuolat neigiamai skatinant (baudžiant); 27.6. nesirūpinti gyvūno sveikata, laikyti be maisto, vandens, kankinti; 27.7 naudoti benamius (beglobius) gyvūnus tyrimo ir mokymo tikslams; 27.8. laikyti daugiau gyvūnų nei numatyta pastato, tvarto, voljero ar aptvaro teritorijos projekte; 27.9. numarinti gyvūną skandinant, smaugiant ar užkasant, naudoti metodus ar vaistus, kurių pasekmės negali būti kontroliuojamos. 28. Draudžiama: 28.1. šunis vedžioti masinėse žmonių susirinkimo vietose, kapinėse, mokyklų, sveikatos apsaugos įstaigų, vaikų lopšelių-darželių teritorijose, žaidimo ir sporto aikštelėse, stadionuose, (išskyrus specializuotų parodų metu) paplūdimiuose, skveruose; prie gyvenamųjų namų žaliojoje vejoje; parkuose, išskyrus pakraščius. Taip pat lankytis su šunimis, katėmis, kitais gyvūnais maisto parduotuvėse, viešojo maitinimo įstaigose, kirpyklose ir pan. bei leisti šunis vienus į laiptinę, bendrojo naudojimo balkonus (nepriklausomai nuo to, ar jie su pavadėliu ir antsnukiu, ar be jų); 28.2. šunis ir kates laikyti, veisti ir šerti parduotuvėse, mėsos, kulinarijos gaminių cechuose, skerdyklose, viešojo maitinimo ir gydymo įstaigose, daugiabučių namų laiptinėse, rūsiuose, koridoriuose, bendrojo naudojimo vietose, teritorijose; 28.3. kačių ir šunų priežiūrai semti smėlį iš vaikų žaidimo smėlio dėžių, į jas pilti smėlį, užterštą kačių ir šunų ekskrementais, vesti šunis ir kates čia tuštintis; 28.4. daugiabučių namų valdoje, gyvenamosiose patalpose laikyti ūkinės paskirties gyvūnus; 28.5. šunis ir kates laikyti bendrabučiuose (išskyrus tuos, kurie be bendrų virtuvių); 28.6. prekiauti gyvūnais Savivaldybės nenumatytose tam vietose; 28.7. naudoti natūralias gyvūnų galimybes stimuliuojančias medžiagas, turint tikslą didinti gyvūnų produktyvumą, darbingumą, sportinius rezultatus, išskyrus tas, kurių naudojimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija; 28.8. maudyti gyvūnus paplūdimiuose, poilsio zonose. 29. Vietos šunims vedžioti gali būti įrengiamos neužstatytuose žemės plotuose, jos turi būti prižiūrimos pagal sanitarijos ir higienos reikalavimus ir bendrųjų teritorijų priežiūros taisykles. Gali būti įrengtos ir aptvertos kietos arba žolės dangos aikštelės su dresūrai reikalingu inventoriumi bei kitais įrenginiais. Įrengtos aikštelės žymimos užrašu ,,Aikštelė šunims vedžioti“ ir apvaliu 25 cm. skersmens ženklu, kurio mėlyname fone pavaizduotas baltas šuns siluetas. Jonavos mieste šunų vedžiojimo vietos yra: 29.1. Lietavos gatvė (už garažų prie geležinkelio); 29.2 nuo Prezidento gatvės iki AB ,,Audimas“ Jonavos siuvimo cecho (ne arčiau 50 m iki vandens); 29.3. už P. Vaičiūno g. link Juodmenos gyvenamojo kvartalo; 29.4. prie J. Basanavičiaus g. ir Lietavos g. sankryžos ties geležinkelio viaduku. III. GYVŪNŲ VEŽIMAS 30. Gyvūnai turi būti vežami laikantis vežimo taisyklių, kurias tvirtina įgaliota institucija. 31. Gyvūnus galima transportuoti tik specialiai paruoštu transportu (laivais, lėktuvais, automobiliais), kad transportavimo metu gyvūnai nebūtų žalojami ir nepatirtų streso. Ilgesnio vežimo metu gyvūnai turi būti reguliariai šeriami ir girdomi. 32. Skirtingų rūšių, taip pat sužeisti ar ligoti gyvūnai turi būti vežami atskirai. 33. Ilgalaikių vežimų sausumos transportu metu turi būti daromos pertraukos gyvūnams šerti bei prižiūrėti. 34. Ūkinės paskirties gyvūnus išvežti iš Lietuvos Respublikos arba įvežti į Lietuvos Respubliką leidžiama tik per Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintus pasienio postus, kuriuose yra sąlygos pervežti gyvus gyvūnus atskira eile bei patalpos valstybinei veterinarijos kontrolei. 35. Juridiniai arba fiziniai asmenys, besiverčiantys tarptautiniu gyvūnų pervežimu arba jų vežimu Lietuvoje, privalo turėti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka išduotas licencijas (leidimus) ir leistas šiai paskirčiai naudoti transporto priemones. 36. Visuomeninėse transporto priemonėse (priemiestiniuose ir tarpmiestiniuose autobusuose, traukiniuose, taip pat lėktuvuose ir laivuose) gyvūnus leidžiama vežti pagal galiojančias Keleivių ir bagažo vežimo taisykles. IV. LAUKINIŲ GYVŪNŲ GAUDYMAS IR LAIKYMAS 37. Fiziniai ir juridiniai asmenys gali gaudyti, laikyti ir jaukinti laukinius gyvūnus tik gavę Aplinkos apsaugos ministerijos leidimą ir laikydamiesi nustatytos tvarkos. 38. Atsitiktinai patekę nelaisvėn, laukiniai gyvūnai turi būti grąžinti į laisvę, o jeigu to padaryti negalima, - globojami pagal Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo ir šių taisyklių reikalavimus. V. SANITARIJOS IR HIGIENOS REIKALAVIMAI 39. Gyvūnų šeimininkai privalo laikytis sanitarijos ir higienos reikalavimų ir užtikrinti, kad jų gyvūnai nedarytų žalos aplinkai. 40. Šunis galima vedžioti laukymėse arba kitose retai žmonių lankomose vietose. 41. Vedžiojant šunis, kates ir kitus gyvūnus viešose vietose ir jiems priteršus, taip pat priteršus namo koridorių, liftą, balkoną, kitas bendrojo naudojimo vietas, transporto priemones, jų savininkai ar atsakingi asmenys privalo turėti reikiamas priemones ir nedelsiant surinkti bei išvalyti ekskrementus. Atsisakius tai padaryti, atsakingi asmenys atsako pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 161 straipsnį. 42. Gyvūnai turi būti sveiki, be niežų, egzemų, patologiškai nesiseiliojantys. Ligoti gyvūnai turi būti nedelsiant gydomi. Draudžiamas jų kontaktas su sveikais gyvūnais. VI. ŪKINĖS PASKIRTIES GYVŪNŲ LAIKYMAS 43. Ūkinės paskirties gyvūnai gali būti laikomi savininkų atskirose nuosavose uždarose valdose, uždarose valdose prie nuosavų namų, kuriuose gyvena po vieną šeimą (esant kelioms atskiroms šeimoms - tik gavus raštišką kitų šeimų pilnamečių narių sutikimą) arba specialiai ūkinių gyvūnų laikymui pastatytuose ūkiniuose pastatuose prie daugiabučių namų. 44. Bityno vieta parenkama kuo toliau nuo gyvenamųjų ir ūkinių pastatų, magistralinių kelių, plentų ir rekomenduojama įrengti 0,2 -1 km atstumu, o nuo stambių gyvulininkystės objektų -1-2 km atstumu. Nuo takų, kuriais vaikšto žmonės, avilius galima statyti ne arčiau kaip 10 m, o nuo vieškelio –ne arčiau kaip 20 m. Jei tenka statyti arčiau, tai turi būti įrengta tanki lentų tvora arba gyvatvorė, ne žemesnė kaip 2,5 m. Jei sklypas, kuriame laikomos bičių šeimos, nedidelis, jis turi būti aptvertas arba apsodintas, kad bitės, skrisdamos iš laukų, būtų priverstos skristi aukštai. Draudžiama laikyti bites daugiabučių namų kiemuose, jei nėra visų daugiabučio namo suaugusiųjų gyventojų raštiško sutikimo. 45. Ūkinės paskirties gyvūnų laikymo vieta turi atitikti sanitarijos, higienos ir veterinarijos reikalavimus. 46. Gyvuliai ganomi tik privačiose ar išsinuomotose teritorijose. 47. Draudžiama ūkinės paskirties gyvūnus laikyti ir ganyti skveruose, parkuose, pakelėse ir kitose bendrojo naudojimo teritorijose. 48. Draudžiama daugiabučių namų gyvenamosiose ar ūkinės paskirties patalpose (sandėliukuose) laikyti ūkinės paskirties gyvūnus bei bendrosios paskirties teritorijose ganyti ir kaupti mėšlą. 49. Draudžiama pririšti gyvulius šalia kelio taip, kad jie trukdytų eismui. 50. Mėšlas kaupiamas uždarose patalpose iki 1 m3 tūrio. Srutos renkamos į sandarią duobę, kuri pripildoma ne daugiau kaip 2/3 tūrio ir kas mėnesį išvaloma bei dezinfekuojama. Miestų ir miestelių teritorijose draudžiama naudoti srutas dirvoms tręšti. 51. Kiekvienas galvijų, kiaulių, avių ir ožkų laikytojas Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pildo laikomų gyvulių apskaitos žurnalą, atsako už turimų gyvulių ženklinimą, informacijos apie gyvulių skaičiaus pokytį pateikimą vietos maisto ir veterinarijos tarnybai. 52. Ūkinės paskirties gyvūnų laikytojai užtikrina, kad laiku būtų imtasi veterinarijos sanitarijos ir ūkinių priemonių: 52.1. ūkinės paskirties gyvūnų laikymo patalpos, gardai, loviai, ėdžios ir kiti įrengimai turi būti reguliariai valomi ir dezinfekuojami. Mėšlas, srutos ir nesuėsti ar išbarstyti pašarai turi būti nuolatos šalinami, kad nebūtų specifinio kvapo ir nepriviliotų musių arba graužikų; 52.2. ūkinės paskirties gyvūnų laikymo patalpose reguliariai turi būti atliekama deratizacija, dezinsekcija, dezinfekcija; 52.3 Gyvulių laikytojai, įtarę, kad jų laikomi gyvuliai serga užkrečiamąja liga, nedelsdami praneša Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai ir imasi būtiniausių priemonių, kad liga neplistų. VII. VETERINARIJOS REIKALAVIMAI 53. Šunys, katės bei kiti gyventojų laikomi gyvūnai, potencialūs pasiutligės platintojai, kasmet turi būti skiepijami, jeigu kitaip nenurodyta Veterinarijos tarnybos pažymėjime. Rekomenduojama šunis kasmet skiepyti nuo maro, infekcinio hepatito, taip pat atlikti dehelmintizaciją. Jauni šunys pirmą kartą skiepijami nuo pasiutligės suėjus 3 mėnesiams. 54. Jei šuo, katė ar kitas gyvūnas apkandžiojo, apdraskė ar kitaip sužeidė žmones, gyvūnus, apie tai savininkas nedelsdamas turi pranešti sveikatos apsaugos įstaigai, Visuomenės sveikatos centrui ir Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai. Kiekvienu atveju savininkas, kurio gyvūnas apkandžioja kitus gyvūnus ar žmones, apkandžiojusį gyvūną turi izoliuoti 10 parų ir sudaryti sąlygas veterinarijos specialistui jį stebėti. 55. Jei šuo, katė nugaišo dėl nežinomų priežasčių, būtina išsaugoti lavoną ir pranešti Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai. VIII. AGRESYVIŲ ŠUNŲ ĮVEŽIMAS, ĮSIGIJIMAS, LAIKYMAS, REGISTRAVIMAS, VEISIMAS, DRESAVIMAS, PREKYBA JAIS BEI JŲ PAĖMIMAS 56. Agresyviems šunims priskiriami kovinių ir pavojingų veislių šunys ir jų mišrūnai: 56.1. Kovinių šunų veislės: 56.1.1. Amerikiečių pitbulterjeras; 56.1.2. Bandogas (amerikiečių mastifas) 56.2. Pavojingų šunų veislės: 56.2.1. Amerikiečių Stafordšyro terjeras; 56.2.2. Stafordšyro bulterjeras; 56.2.3. Amerikiečių buldogas; 56.2.4. Argentinos dogas (pavojingų šunų veislė); 56.2.5. Fila Brasileiro (Brazilų mastifas); 56.2.6. Kangalas (Turkų aviganis); 56.2.7. Kaukazo aviganis; 56.2.8. Pietų Rusijos aviganis. 57. Visi agresyvūs šunys turi būti ženklinti išorinio ženklinimo žymekliu ir tatuiruote ar inplantu - mikroschema. Agresyvių šunų savininkai, atsakingi asmenys privalo turėti leidimą įsigyti, laikyti, veisti, dresuoti agresyvius šunis. Leidimus išduoda Jonavos tarnybinės ir dekoratyvinės šunininkystės klubas. Leidimai registruojami Jonavos rajono savivaldybės seniūnijose. Registracijos numeris įrašomas agresyvaus šuns paskiepijimo (vakcinavimo) pažymėjime. Asmuo, perleidęs agresyvų šunį, per 3 kalendorines dienas pateikia seniūnijai, įregistravusiai agresyvų šunį, informaciją apie agresyvaus šuns savininko pasikeitimą. Seniūnija panaikina to agresyvaus šuns registraciją ,,Agresyvių šunų registravimo žurnale“ bei agresyvaus šuns paskiepijimo pažymėjime. Agresyvaus šuns savininkas per tris kalendorines dienas nuo šuns netekimo (nugaišimo ar numarinimo, pabėgimo ar vagystės) dienos apie tai praneša seniūnijai, įregistravusiai agresyvų šunį. Seniūnija apie tai padaro atitinkamą įrašą žurnale ir pažymėjime. 58. Leidimai neišduodami asmenims: 58.1. jaunesniems kaip 18 metų; 58.2. įrašytiems į sveikatos priežiūros įstaigos įskaitą dėl alkoholizmo, narkomanijos ar psichinės ligos; 58.3. teistiems už tyčinius smurtinius nusikaltimus, jeigu teistumas neišnykęs arba nepanaikintas; 58.4. nepateikusiems pažymos, kad jie yra išklausę atitinkamą mokymo programą, kurią tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija; 58.5. gyvenantiems kartu su asmenimis, nurodytais šios dalies 58.2 ir 58.3 papunkčiuose; 59. Įgaliotos institucijos agresyvius šunis gali paimti, vadovaujantis teisės aktais: 59.1. kai atsiranda šių taisyklių 58.2, 58.3, 58.4, 58.5 papunkčiuose numatyti pagrindai; 59.2. panaikinus leidimą laikyti agresyvų šunį; 59.3. sustabdžius leidimo laikyti agresyvų šunį galiojimą, iki išnyks leidimo sustabdymo pagrindai; 59.4. mirus šuns savininkui, iki jo įpėdiniui bus išduotas leidimas laikyti agresyvų šunį; 59.5. mirus šuns savininkui, jei įpėdinis nepriėmė palikimo ar įpėdiniui atsisakyta išduoti leidimą laikyti agresyvų šunį. 60. Agresyvūs šunys gali būti laikomi tik savininko atskiroje, nuosavoje, uždaroje (aptvertoje), užrakintoje valdoje ar uždaroje (aptvertoje) valdoje prie nuosavo namo, kuriame gyvena tik viena šeima. Gyvenant kelioms atskiroms šeimoms - tik gavus raštišką kitų šeimų pilnamečių narių sutikimą. 61. Leidžiama įsigyti, laikyti ir vedžioti tiktai sterilizuotus kovinių veislių šunis ir jų mišrūnus. 62. Agresyvių veislių šunų ir jų mišrūnų savininkai privalo turėti šunų paskiepijimo (vakcinavimo) pažymėjimą su nurodytu identifikacijos numeriu. 63. Draudžiama agresyvius šunis vedžioti masinėse žmonių susibūrimo vietose, kapinėse, mokyklų, sveikatos apsaugos įstaigų, vaikų lopšelių-darželių teritorijose, žaidimo ir sporto aikštelėse, stadionuose, pliažuose, skveruose, prie gyvenamųjų namų, žaliosiose vejose, parkuose, išskyrus jų pakraščius arba įrengtas šunų vedžiojimo aikšteles. Draudžiama lankytis su agresyviais šunimis maisto parduotuvėse, viešojo maitinimo įstaigose, kirpyklose ir pan. bei leisti agresyvius šunis vienus į laiptines, bendrojo naudojimo balkonus nepriklausomai nuo to, ar jie su pavadėliu ir antsnukiu, ar be jų. 64. Draudžiama įvežti į Lietuvos Respubliką kovoms išvestų veislių šunis, jų mišrūnus, juos veisti ir prekiauti. IX. BENAMIAI GYVŪNAI 65. Draudžiama gyvūną padaryti benamiu. 66. Draudžiama naikinti benamius (beglobius) gyvūnus, naudojant šaunamąjį ginklą, kuokas ir kitą brutalią įrangą, išskyrus savigynos, epizootijos ir Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatyme numatytus atvejus. 67. Už neleistiną benamių gyvūnų laikymą (veisimą) patalpose (rūsiuose, laiptinėse ir kt.), kiemuose, garažuose ar jų teritorijose atsako ir benamių gyvūnų surinkimo, aplinkos kenksmingumo pašalinimo (deratizacijos, dezinsekcijos, dezinfekcijos) išlaidas apmoka fiziniai ir juridiniai asmenys, kurių patalpose, teritorijose benamiai gyvūnai laikomi ir veisiami. 68. Jei daugiabučiame gyvenamajame name neįkurta butų ir kitų patalpų savininkų bendrija ar nesudaryta jungtinės veiklos sutartis ir namo bendrojo naudojimo patalpose ar kieme gyvena ir veisiasi benamiai gyvūnai, tai benamių gyvūnų surinkimą, organizuoja teritorijų tvarkymo konkursą laimėjusi įmonė ar organizacija, o patalpų dezinsekciją, deratizaciją, dezinfekciją organizuoja daugiabutį namą administruojanti įmonė. Už surinktus benamius gyvūnus ir atliktus dezinsekcijos, deratizacijos, dezinfekcijos darbus sumokama iš tam tikslui numatytų lėšų arba namo gyventojai atsiskaito pagal pateiktą sąskaitą kartu mokėdami už kitas paslaugas. Benamių gyvūnų sugavimą kaimo seniūnijų bendro naudojimo teritorijose organizuoja seniūnai, o mieste – teritorijų tvarkymo konkursą laimėjusi įmonė ar organizacija. X. ATSAKOMYBĖ 69. Gyvūnų savininkai atlygina visas išlaidas, susijusias su jiems priklausančių gyvūnų padaryta žala žmonių sveikatai, turtui įstatymų nustatyta tvarka. 70. Asmenys, pažeidę šias taisykles, atsako pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksą. 71. Lietuvos Respublikos Vyriausybės įpareigoti vykdyti Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo priežiūrą atitinkami pareigūnai turi teisę įeiti į tvartus, kitas patalpas, teritorijas, kur yra laikomi gyvūnai. XI. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS 72. Taisyklės gali būti papildomos ir keičiamos Jonavos rajono savivaldybės tarybos sprendimu. PATVIRTINTA Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2005 m. spalio 20 d. sprendimu Nr. 1 TS - 204 |
||
Raginame skelbti savo komentarus prisistatant tikru vardu. Tai pagerins diskusijų kokybę, internetinė erdvė taps švaresnė, o įvairūs komentarų idėjos priešininkai ir oponentai nebeturės progų bandyti šią laisvę apriboti internete.
Kviečiame vertinti žodžio laisvės galimybę ir komentuoti kultūringai!