Irma Dubovičienė

Daugelis šalies sodininkų bendrijų iki šiol pernelyg nesuko galvos dėl bendro naudojimo žemės. Neišdalytų plotų sodų teritorijose liko dėl įvairių priežasčių: tai buvusios šlapynės ir užpelkėjusios vietos, krūmynai ar miškeliai, apsauginės juostos ir pan. Sudėjus į krūvą, tie išsibarstę žemės gabaliukai sudaro ne taip ir mažai, kai kur ir po keletą hektarų.

Iki šiol buvo numatyta tik galimybė sodininkams mėgėjams praplėsti savo sodus, „prisidurti“ iki 4 arų sklypelius. Nemažai žmonių jau suskubo pasinaudoti valstybės suteikta proga įsigyti papildomos žemės.

Už bendro naudojimo žemę sodininkų bendrijos vietos valdžiai moka nuomą. Tačiau jau dveji metai, kai ši pareiga tapo perdėm sunki našta Vilniaus rajone esantiems mėgėjiškiems sodams, kurių čia gerokai per du šimtus. Mat jie privalo mokėti nuomą pagal žemės rinkos kainą. Pradėjo augti skolos, kai kur prieita net iki teismų.

Taigi būtent Vilniaus rajono sodininkus labiausiai nudžiugino pernai prieš Kalėdas Vyriausybės priimtas nutarimas dėl valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų soduose, patvirtinta tokių sklypų pardavimo ir nuomos tvarka.

Daugelis norėtų pirkti

Kaip pripažįsta Lietuvos sodininkų bendrijos ir Vilniaus susivienijimo „Sodai“ vadovas Vladislovas Butkevičius, dabar sudarytos išties palankios sąlygos įsigyti sodų teritorijoje esančią valstybinę žemę. Juolab kad kartu galima pasinaudoti dar ir galimybe išsipirkti savo kelius. Sutvarkius žemės nuosavybės klausimus pavyktų ne tik sutaupyti lėšų, dabar išleidžiamų žemės nuomai bei kelių mokesčiams, bet ir ateityje išvengti problemų dėl žemės nuosavybės.

Vilniaus rajone mėgėjų sodų lyderiai tam vienbalsiai pritaria, tačiau vien jų nuomonės nepakanka, būtinas ir visuotinis sodo narių sprendimas. Dėl įvairių priežasčių pritarimą pavyksta užsitikrinti ne visur. Žmonės vengia papildomų išlaidų, dvejoja dėl jų tikslingumo – juk visiems sodo nariams teks mokėti už perkamą bendro naudojimo žemę. Tiesa, pirkti ją galima ir išsimokėtinai, per keletą metų.

V.Butkevičiui nesunku išvardyti ir visą grupę sodininkų bendrijų, kurios jau gerokai pažengė rengdamosi valstybinės žemės pirkimui, sėkmingai artėja prie fi nišo. Tokių bendrijų vien tik Bezdonių seniūnijoje yra bent trys: „Beržas“, „Dobilas“, „Ąžuolas 2“.

Procesas užtrunka

Sodininkų palaiminimą dėl valstybinės žemės pirkimo turintys bendrijų vadovai įsitikino, kad procesas užtrunka netrumpai. Nemažai laiko ir pastangų reikia parengiamajam etapui, kol parengiamas žemėtvarkos projektas, suruošiami visi reikalingi dokumentai. O paskui prasideda vaikščiojimo į įstaigas maratonas: į seniūniją, rajono žemėtvarką, Nacionalinę žemės tarnybą...

Bezdonių seniūnijoje esanti „Beržo“ sodininkų bendrija vienija 106 narius, užima 11,18 hektaro. Bendro naudojimo žemė sudaro 72 arus, be to, gatvės užima 85 arus.

„Mes išsiperkame visą žemę. Nacionalinė žemės tarnyba leido išsipirkti ir sodo teritorijoje esantį upelį. Kaip mums apskaičiavo, turėtų susidaryti apie 7 tūkstančiai litų“, – sako bendrijos pirmininkas Pranas Kupčikas. Tokia kaina sodo kolektyvui neatrodo per didelė: įvertinant žemės nuomą, išlaidos atsipirks greičiau nei per trejus metus.

Kokiu būdu išpirkti rekreacijos ir statybos reikmėms bendro naudojimo žemę, kiekviena bendrija sprendžia savaip. Kai kurios yra padidinusios nario mokestį, kitos galės panaudoti už elektros ūkio pardavimą gautas lėšas, trečios ketina mokėjimus paskirstyti keleriems metams.

Ketinančiuosius pasekti valstybinės žemės pirkimo sodų teritorijoje lyderiais, „Dobilo“ sodininkų bendrijos pirmininkas Ginutis Taurinskas perspėja, kad ilgiausiai bylos užtrunka rajono žemėtvarkos skyriuje, ten specialistams nepavyksta darbų atlikti numatytais terminais: „Pas juos guli 7 tūkstančiai bylų, dirba tik 10 darbuotojų...“

- Irma Dubovičienė

valstietis.lt