Kazys Kazakevičius, „Lietuvos žinios“

Piniginėmis baudomis nuo 250 iki 500 litų vien Vilkaviškio rajone nubausta 10 asmenų, dar beveik 20 sodininkų bendrijų narių surašyti protokolai už administracinius nusižengimus. Panašius tikrinimo rezultatus įvardija Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) daugelio rajonų žemėtvarkininkai. Viena prioritetinių savo veiklos užduočių paskelbę apleistų žemės sklypų išaiškinimą, NŽT specialistai įpusėjus spaliui visoje Lietuvoje ėmė tikrinti sodų bendrijas. Jų vadovai tikina to seniai laukę.

LŽ kalbinta Marijampolės savivaldybės „Baltaragio“ sodų bendrijos pirmininkė Aldona Beniulienė neslėpė, kad apleisti sodų sklypai jiems tapo daugiau nei „galvos skausmu“. „Neseniai suskaičiavau, kad iš mūsų bendrijoje esamų 89 sklypų net 33 visiškai neprižiūrimi, ir jų nuolat daugėja. Tarp nesitvarkančių savininkų yra ir verslininkų, ir teisininkų, kurie tikrai lengvai rastų kelias dešimtis litų žolei nupjauti bent dukart per metus“, - kalbėjo bendrijos vadovė.

Pasak jos, iki šiol su tokiais šeimininkais kovoti tekdavo vien gretimuose sklypuose triūsiantiems ir nuo kaimynų piktžolių negalintiems apsiginti sodininkams, bendrijų vadovams. Tvirtindamos nuostatus bendrijos numatė, kad neprisižiūrintys sodų sklypų savininkai mokėtų baudas, tačiau teisiškai priversti sumokėti baudų bendrijos negali.

Sukėlė sumaištį

NŽT Marijampolės skyriaus vedėja Irena Kneizevičienė LŽ aiškino, kad žemėtvarkininkai apleistų sodų šeimininkus gali bausti piniginėmis baudomis, kaip ir ūkininkus. Mat tiek vienų, tiek kitų turimi sklypai skirti žemės ūkio veiklai. „Iki šiol į sodininkų reikalus nesikišdavome. Nors tai, kad kolektyviniuose soduose yra daug apleistų sklypų, seniai nėra paslaptis. Ir dabar baudžiame tik tuos šeimininkus, kurie žemės ūkio paskirties sklypus pavertė visiškais šabakštynais“, - kalbėjo I.Kneizevičienė.

Anot jos, arti Marijampolės miesto esantys kolektyviniai sodai gerai prižiūrimi, kai kurie net tapę gyvenamaisiais kvartalais. Tik esančiuose tolėliau nuo miesto randama visko: ir gražiai sutvarkytų sklypelių, ir tokių, kurie šeimininko rankos nematė gal porą dešimtmečių. „Siekiame priversti savininkus susitvarkyti, o ne kuo daugiau jų nubausti“, - tikino Marijampolės žemėtvarkininkė.

Jai pritarė ir kolegė iš Vilkaviškio - NŽT Vilkaviškio skyriaus vedėja Vilija Belozarienė. Anot jos, šiame rajone yra dvi sodininkų bendrijos - „Ridikas“ ir „Žibutė“, jose apstu netvarkomų sklypų. Tačiau ledai pajudėjo ir čia, kai žemėtvarkininkai nubaudė nevalyviausiuosius. „Dabar matome, kad net vėlyvą rudenį kai kur pjaunama sena žolė, tvarkomi krūmai. Matyt, pirmosios baudos buvo gera pamoka kai kuriems sodininkams“, - teigė V.Belozarienė.

Nežino ką daryti

Pasak Marijampolės sodininkų bendrijos „Baltaragis“ pirmininkės A.Beniulienės, jau sulaukta ir kai kurių sodų sklypų savininkų siūlymų turimus žemės lopinėlius atiduoti bendrijai. „Atveža dokumentus ir bando atiduoti, tačiau jų paimti bendrija negali, nes tai yra privati žmogaus nuosavybė. Žemės atsisakymo sutartis turi būti įforminta notariškai“, - LŽ aiškino A.Beniulienė.

Tačiau didžiausią galvos skausmą žemėtvarkininkams ir sodininkų bendrijų vadovams kelia tie sodų sklypeliai, kurių savininkus jau sunku nustatyti ir surasti. Kartais paaiškėja, kad savininkas seniai miręs, o paveldėtojai nesusitvarkę dokumentų arba ne vienus metus gyvena užsienyje.

Pasak Seimo aplinkos apsaugos komiteto pirmininko Jono Šimėno, ši problema ir jam gerai žinoma, tačiau jos sprendimo kol kas nėra. „Šį mėnesį ieškosime sprendimo, kaip pakeisti įstatymus, kad neprižiūrimų žemės plotų neliktų“, - LŽ pažadėjo J.Šimėnas.

Jo teigimu, laukiama ministerijų atstovų duomenų apie be šeimininkų likusius žemės sklypus ir siūlymų, ką su jais daryti.

Lietuvos žinios