- Klaida
| Įelektrintos aistros |
 |
 |
 |
| Naujienos |
| Penktadienis, 30 Balandis 2010 08:40 |
|
Elektros tinklai - ne bevertis turtas Tačiau skirstomieji tinklai iš karto užsiėmė demagogija: bendrijoms buvo teigiama, kad jų turimi elektros tinklai yra beverčiai, ir ne tik rinkos, bet ir inventorizacinę kainą teks pamiršti. „VST atstovai žadėjo išpirkti elektros tinklus tik tada, jei bendrijos primokės – kuri keliasdešimt tūkstančių, kuri ir vieną kitą milijoną, – pasakojo Lietuvos sodininkų bendrijų asociacijos (LSBA) pirmininkas Eidigintas Germanavičius. – Taip ginčų ir derybų metu „išlindo“ sandorio suma – vienas litas.“ Dar didesnė ugnis įsižiebė, kai sodininkams buvo pasiūlyta papildomai pirkti elektros įrenginių leistinąją naudoti galią. (Norminiuose aktuose nurodyta, kad trijų kW galia skirta vienfaziam ir 5 kW – trifaziam atvadams.) Energetikai tas nuostatas savavališkai apribojo ir sumažino, siūlydami nusipirkti norimą įrenginių leistinąją naudoti galią. Kiek ir kokių teisinių aktų bei įstatymų dėl sodų bendrijų elektros tinklų, minėtos leistinos galios pirkimo, kainų už suvartotą elektros energiją diferenciavimo per tuos kelerius metus išleido atitinkamos institucijos, vardyti nebeverta. Sustoti reikėtų ties energetikos ministro Arvydo Sekmoko priimtu sprendimu: VST ir RST 2010 m. kovo mėn. turėjo pateikti projektą, kaip iki metų pabaigos organizuos 552 bendrijų elektros tinklų išpirkimą. Ministras pabrėžė, kad išperkamieji objektai turi būti įvertinti pagal esamą techninę būklę ir apie jokią minusinę vertę net ir už labai prastus tinklus (kaip anksčiau mulkindavo sodininkus VST ir RST) ir kalbos negali būti.
Iki šiol nepavargdami teisybės ieško sodininkų bendrijos „Luksnėnai“ (Alytaus r.) ir „Pajiesys“ (Kauno r.) pirmininkai, prieš 2-3 metus pardavę elektros tinklus už kelis šimtus litų. (Reikia manyti, kad jie ne vieninteliai.) „Pajiesio“ bendrijos pirmininkas Antanas Pešaitis teigė, jog bendrija įkurta prieš 20 metų, o prieš trejus metus 155 sklypų elektros tinklai VST parduoti už 1,1 tūkst. Lt. VĮ Registro centro atliktos inventorizacijos akte šis turtas įvertintas 124 tūkst. Lt. Bendrijos nariams taip pat apribota elektros įrenginių leistinoji naudoti galia. A.Pešaičiui niekaip nepavyko suderinti pirkimo reikalų su buvusiu VST Kauno elektros tiekimo skyriaus vadovu Sauliumi Alekna. Dėl netinkamos pirkimo kainos jis kreipėsi ir į VST būstinę Vilniuje. Prašė konkrečių skaičiavimų, tačiau po bendrijos teritoriją paklaidžiojusios kelios komisijos iki šiol jokių sprendimų nepateikė. Ar gali sodų bendrija „Pajiesys“ tikėtis, kad dabar, pasikeitus pirkimo sąlygoms, būtų perskaičiuota pardavimo kaina ir grąžinta neišmokėta suma? Kaip „ŪP“ sakė VST generalinis direktorius Rimantas Vaitkus, yra visokių teisinių aspektų, reikia būti geranoriškiems ir pagal galimybę šią bendriją įtraukti į eilę esamoms sąlygoms pagerinti. Pirkimo kaina - derybų objektas „Netikėjau, kad tokiomis sąlygomis teks išpirkti, o vėliau pagal finansines galimybes rekonstruoti sodų bendrijų elektros tinklų ūkį, – sakė VST generalinis direktorius R. Vaitkus. – Išpirkimas vyks supaprastinta tvarka, visoms bendrijoms išdalyti siūlymai, kokius dokumentus reikia rengti, kada ir kaip juos pateikti.“ VST ir RST spaudos atstovai teigė, jog abi bendrovės įvertins būsimus pirkimo objektus ir jeigu reikia, juos rekonstruos, panaudodamos ES struktūrinių fondų paramą. Kaip ir visiems vartotojams, sodininkams bus taikomi tokie patys įkainiai už suvartotą elektros energiją. Bendrovių lėšomis bus įrengti nesami elektros apskaitos prietaisai. Nesusitarus dėl išpirkimo kainos sandoris neįvyks. Tokia sodininkų bendrija ir toliau galės vartoti elektros energiją pagal atitinkamus norminių teisės aktų reikalavimus. Tik investicijos tinklams rekonstruoti bus jų pačių. AB „VST“ pasiliko sau teisę atsisakyti objektų, kurių pagal Valstybinės energetikos inspekcijos išvadą nebegalima toliau eksploatuoti. Pasak LSBA pirmininko E. Germanavičiaus, dabar nereikėtų skirstomiesiems tinklams vėl pykinti sodininkų ir sakyti: perku ar neperku atskirų bendrijų energetinį turtą. Išpirkimo kaina – derybų objektas, o nesutarus galima kviesti nepriklausomą vertintoją. Juolab kad rekonstrukcijoms netaikomi jokie ES standartai. „Derybų metu galima svarstyti apie taikomą nuolaidą už suvartotą elektros energiją. Konkrečiai reikėtų tartis ir dėl elektros įrenginių leistinosios naudoti galios,“ – mano E. Germanavičius. Vienas iš kelių Kauno susivienijimo „Sodai“ bendrijų pasitarime jo pirmininkas Romualdas Šeštakauskas nieko nesakė apie jau galiojančias energetikos ministro A.Sekmoko naujas bendrijų elektros tinklų išpirkimo sąlygas. Galbūt dalyvavusieji apie jas jau žinojo. Jis teigė: „Agituočiau už tai, kad visų bendrijų elektros tinklai būtų vienose rankose. Kaina už suvartotą 1 kilovatvalandę turėtų būti mažesnė, nes pačių įrengtus ir remontuojamus elektros tinklus parduodame beveik už dyką. Prieš pasirašydami pirkimo-pardavimo sutartį, atidžiai ją perskaitykite. O kam parduoti ir už kiek – jūsų valia. Bet už 1 Lt parduoti absurdas, nors energetikai teigia, kad bendrijų elektros tinklai yra itin prasti. Iš tikrųjų šis turtas sudaro šimtus milijonų litų.“Pasak R.Šeštakausko, ne vienas verslininkas siūlosi tapti nepriklausomu tiekėju ir išpirkti nedidelių bendrijų elektros tinklus. Tik jei išparduosime po gabaliuką, bus daug nesusipratimų. „Tačiau jei norite konkrečių verslininkų adresų, pasakysiu asmeniškai, – tikino jis susirinkusiuosius. – Nebijokite, jei verslininkas, įsigijęs bendrijos tinklus, bankrutuos. Teisės aktai nurodo, kad jei nepriklausomas tiekėjas, nesvarbu dėl kokių priežasčių, nutraukia elektros energijos tiekimą, blogiausiu atveju sodininkai turės vykdyti VST ar RST pateiktas sąlygas. Ir verslininkai nedidins kainos už suvartotą elektros energiją, nes praras rinką.“ Kadangi susirinkime nedalyvavo nė vienas VST atstovas ar daugiau verslininkų (pasak R. Šeštakausko – mažiau triukšmo), sodininkų dėmesį užkariavo UAB „Elektros tinklų grupė“. Kaip sakė jos direktorius Ridas Čirvinskas, tai lietuviško kapitalo įmonė ir vienas iš trijų bendrovės akcininkų užsiima elektros tinklų instaliacija bei jos priežiūra. Sutartis su bendrijomis galima sudaryti keturiais variantais: pirkimo-pardavimo, išperkamosios nuomos, nuomos ir panaudos. Pasak direktoriaus, elektros tinklų vertinimo metodikos nepatvirtintos ir bet kurią sutarties formą galima papildyti pageidavimais. „Kaina už suvartotą energiją nebus didesnė nei 45 ct/kWh, o dėl mažesnės teks derėtis ir ji priklausys nuo bendrijos elektros tinklų išpirkimo kainos, elektros energijos brangimo, kitų sąlygų. Bet tai nereiškia, kad sutiksime su mums nuostolingais pasiūlymais“, – dėstė R.Čirvinskas. O kur licencija? „Apvažiavau didžiuosius bendrijų masyvus prie didmiesčių, beveik visur pirkimų sąlygos aptartos. Mes suinteresuoti diegti naujas technologijas, mažinti išlaidas, nes valstybinės įmonės mažai investuoja. Monopolijas reikia naikinti ir, tenkinant vartotojų poreikius, ieškoti naujų sprendimų. Bet skirstomiesiems tinklams esamų transformatorinių neatiduokite“, – agitavo bendrijų pirmininkus „Elektros tinklų grupės“ direktorius. Jis pabrėžė, kad šiai veiklai įmonė įregistruota kovo pabaigoje, įstatinis kapitalas – per 900 tūkst. Lt, o lėšos, numatytoms investicijoms, siekia apie 5 mln. Lt. Kuo sodininkai daugiau suvartos elektros energijos, tuo sėkmingesnis bus jų verslas. R. Čirvinskas susirinkusiesiems nepasakė, kad šiai veiklai licencijos neturi ir tokia veikla užsiimti negali. „ŪP“ žiniomis, dokumentų licencijoms gauti Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai nepateikė nė viena tarpininkauti norinti privati įmonė. Ar žino tai sodininkai? Be to, juk valstybinių skirstomųjų tinklų bei privačių bendrovių paslaugas sodininkai turėtų pasirinkti konkurso keliu. Pasak E. Germanavičiaus, norint tvarkyti bendrijų elektros tinklus, būtina ne tik licencija, bet reikia finansinės bei gamybinės bazės. Samdyti už pusę etato bendrijose dirbančius elektrikus – ne išeitis. Tokie tarpininkai pinigėlių pasidarys pusmečiui, o paskui – kaip Dievas duos.
VST generalinio direktoriaus R.Vaitkaus nuomone, šiuo metu palankus momentas išpirkti bendrijų elektros tinklus ir paslaugas gali siūlyti kiekvienas. Tačiau be licencijų jokia privati bendrovė negalės šiuo verslu užsiimti. „Lietuvoje stebuklų pakanka ir gal licencijas jie gaus, – mano R.Vaitkus. – Žinant, kas ir kaip skirsto elektros energiją, tapti tarpininkų įkaitais pavojinga. Šiuo atveju labiau tiktų ne pardavimo, bet nuomos sutartis.“
|
Raginame skelbti savo komentarus prisistatant tikru vardu. Tai pagerins diskusijų kokybę, internetinė erdvė taps švaresnė, o įvairūs komentarų idėjos priešininkai ir oponentai nebeturės progų bandyti šią laisvę apriboti internete.
Kviečiame vertinti žodžio laisvės galimybę ir komentuoti kultūringai!