Sodininkų bendrijoms, kuriose laikinai ar visą laiką gyvena 300– 500 tūkstančių šalies gyventojų, jau septintus metus nesiseka susitarti su energetikais dėl elektros tinklų pardavimo sąlygų. Iš pradžių kaina buvo neigiama, o nuo šių metų balandžio 1 d. visus tinklus energetikai siekia supirkti po vieną litą.
 

Padėtis komplikuojasi, nes į varžybas dėl rinkos netikėtai įsijungė VST ir Rytų skirstomųjų tinklų (RST) konkurentai – smulkiosios bendrovės, pasiryžusios vartotojams pigiau tiekti elektros energiją ir pigiau suteikti kitas paslaugas.

Absurdo bruožų neprarado

Prieš pusmetį VL pateiktų skaičiavimų apie energetikų parengtą planą, kaip iš sodininkų išgręžti nuo 520 iki 750 mln. Lt, niekas nepaneigė. O gal nepaneigė todėl, kad tikrieji duomenys yra dar įspūdingesni. Pastaruoju metu padėtis šiek tiek sušvelnėjo, bet neprarado absurdo bruožų.

Lietuvos sodininkų draugijos pirmininkas Vladislovas Butkevičius sako, kad skirstomųjų tinklų įmonės VST ir RST sodininkų jau neprievartauja savo elektros tinklus parduoti (perduoti) neigiama verte. Buvo toks originalus sumanymas. Pavyzdžiui, sodininkų bendrijos „Taurabudė“ tinklus VST buvo įvertinusi neigiama suma, t. y. minus 93 454 Lt. Taigi VST elektros tinklus būtų nupirkusi, jeigu sodininkų bendrija būtų energetikams sumokėjusi tokią sumą. Daugelis sodininkų bendrijų VST vertinimais buvo tiesiog paskandintos skolose. Pavyzdžiui, Telšių sodininkų bendrija „Draugystė“ už savo elektros tinklų „pardavimą“ VST turėjo sumokėti 2,4 mln. Lt, Klaipėdos „Minija“ – 2,9 mln. Lt, Kauno „Gaiženėliai“ – 939 tūkst. Lt ir t. t.

Neigiamą vertę panaikino

Melagių dieną Tačiau ne visos sodininkų bendrijos turėjo kantrybės. VST perėmė į savo rankas 20 bendrijų elektros tinklus, bet VST Elektros tinklo tarnybos direktorius Rytis Borkys mums pranešė, kad nė vienai bendrovei dėl tinklo perėmimo nereikėjo primokėti. Jo kolega RST Elektros tinklo direktorius Virgilijus Žukauskas tikino nežinantis, kiek įmonių tinklų priimta neigiama verte, nes tokia statistika esą nerenkama.

V.Butkevičiaus žiniomis, bendrovės slepia, kiek elektros tinklų perimta neigiama verte, o ir bendrijos tokiais „laimėjimais“ nesigiria. R.Borkys sako, kad šįmet tikimasi į savo rankas perimti apie 340 sodininkų bendrijų elektros tinklų. V.Žukauskas VL pranešė, kad iki kovo pabaigos RST išpirkusi net 259 sodininkų bendrijas iš 524 esančių bendrovės veiklos zonoje. Jis pridūrė, kad nuo šių metų balandžio 1 d. sodininkų bendrijų elektros tinklai jau nebuvo vertinami neigiama verte.
Kokiu būdu taip stebuklingai pasikeitė vertinimai?

Ne vieną mėnesį tarp VST, RST ir sodininkų draugijos vyko derybos, kurioms teisėjavo energetikos ministras Arvydas Sekmokas, jau pirmomis ministerijos gyvavimo dienomis pareiškęs neleisiąs skriausti sodininkų.

Kalbėdamas apie ministro įsipareigojimus V.Butkevičius slepia šypseną. Pasak sodininkų draugijos pirmininko, susitarta, kad bendrijos energetikams parduos elektros tinklus pagal esamą būklę, kuri negali būti neigiama. Šis būdas kitaip dar vadinamas supaprastinta išpirkimo tvarka. Iššifruokime tikrąją šių žodžių reikšmę.
„Elektros tinklų perdavimas pagal esamą būklę yra jų pardavimas už 1 Lt“, – paaiškina V.Butkevičius.

„Mes priešinsimės. Štai kitą savaitę su RST atstovais tarsimės. Viena kita neinvestavusi bendrovė sutinka tinklus parduoti ir už 1 Lt, bet kitos investavo daug, jau nuo 2002 m. tvarkėsi, tad jos nori, kad lėšos būtų kompensuotos“, – sako V.Butkevičius ir priduria, kad su RST tariamasi, o štai VST su sodininkais nenori bendrauti.

Konkurencija reguliuojamoje šakoje

Dvi stambiosios skirstomųjų tinklų bendrovės labai skuba, nes atsirado smulkių konkurentų, kurie jau dabar skaudžiai kanda draugiškai šalies rinką pasidalijusiems milžinams. Uždarius Ignalinos AE ir pradėjus veikti elektros energijos tiekimo biržai į milžinų rinką gali kėsintis net valdžios nepateptieji. Kol kas VST ir RST ofi cialiai neigia tokios konkurencijos pavojų ir pretendentų galimybių nekomentuoja.

Viena iš kandidačių prasibrauti į elektros energijos skirstomųjų tinklų rinką yra UAB Elektros tinklų grupė. Jos direktorius Ridas Čirvinskas VL sakė laukiantis aštrios konkurencijos. „Savo paslaugas ruošiamės teikti ne tik sodininkų bendrijoms. Galime pirkti bet kurių vietovių skirstomuosius tinklus, pavyzdžiui, nedideliuose miesteliuose, galime aptarnauti ūkininkus“, – sako R.Čirvinskas.

Ši bendrovė pradėjo derybas su Kauno, Panevėžio, Šiaulių, Klaipėdos, Jonavos, Alytaus ir Vilniaus sodininkų bendrijomis. Kodėl sodininkai turėtų pasirinkti naujuosius energijos tiekėjus?

VL žiniomis, į energetikų rinką ketina prasibrauti dar kelios bendrovės. Vienos jų vadovas sakė susitaręs su bankais dėl solidžios paskolos. Bankus sudomino ši pelninga verslo sritis.

Kodėl ryžtamasi galynėtis su valdžios remiamais rinkos milžinais? Todėl, kad šiais laikais nelengva surasti verslo šaką, kurioje tau iš esmės suteikiamos paslaugų tiekimo garantijos. Ir toji rinka yra pastovi. Čia ne bandelių kepimo fabrikas. Elektros tiekimo srityje sykį išsikovojęs rinką gali ramiai dirbti, nes tavo užimtos rinkos dalies jau niekas neatims, žinoma, jeigu pats nepiktnaudžiausi ir patenkinsi vartotojų poreikius. Taigi ir šiandien iš tikrųjų VST, RST ir naujosios smulkios bendrovės iš sodininkų, ūkininkų ir savivaldybių perka ne apčiuopiamus elektros tinklų laidus, transformatorius ir kabelius – jos iš tikrųjų perka rinkos dalį ir garantijas pelningam verslui.

Tinklų vertė jau nebus neigiama
Jonas Šimėnas, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas
Dėl sodininkų bendrijų elektros tinklų vertės nustatymo kol kas nepavyko surasti visus tenkinančio sprendimo. Tačiau galiu pasakyti, kad tinklų vertė jau nebus neigiama, kaip skaičiuota iki šiol. Galime suprasti ir energetikus – vienų bendrijų tinklai yra geros kokybės, kitų – prastos. Energetikai priekaištauja, kad norime įpiršti prastus tinklus, o už gerai prižiūrėtus paprašyti susimokėti. Naujų bendrovių ketinimus patekti į elektros energijos tiekimo arba skirstymo rinką vertinu teigiamai. Konkurencija būtų naudinga pirmiausia vartotojams.

Paskutinė galimybė atsikratyti monopolistų
Romualdas Šeštakauskas, Lietuvos sodininkų draugijos
Kauno susivienijimo „Sodai“ pirmininkas Energetikos ministras viešai sako, kad jis linkęs liberalizuoti rinką, bet, mano žiniomis, daro kaip tik atvirkščiai. O gal ministrui daromas spaudimas taip elgtis. Juk akivaizdu, kad konkurencija vartotojams nepakenktų. Rinkos naujokams pradžia būtų nelengva. Dabar yra likusi paskutinė galimybė padidinti konkurenciją energetikos srityje. Jeigu šią progą praleisime – ateityje vargsime su monopolinėmis bendrovėmis. Jau dabar jos mums diktuoja sąlygas. Apmaudu, kad valstybė negina smulkiųjų vartotojų. Mes, sodininkai, neturime pasirinkimo – arba priimti nepalankias sąlygas, arba po pusmečio su mumis bus susidorota.

Negalima taikyti verslo dėsnių
Vladas Paškevičius, Lietuvos elektros energijos asociacijos prezidentas
Elektros energijos skirstymas yra reguliuojamas, todėl šiai sričiai negalima taikyti verslo dėsnių. Vartotojams būtų naudingiau, jeigu rinkoje būtų ne daug smulkių, bet kelios stambios įmonės. Tokiu atveju sutaupytume lėšų, mažiau reikėtų personalo. Be to, nedidelė fi rmelė gali nupirkti vieną ar kelis sodų bendrijų tinklus. O kas šiandien garantuos, kaip ji elgsis ateityje, kas atsakys, jeigu naujiesiems vartotojams jos ims kelti labai sudėtingus reikalavimus? Sodininkų elektros tinklų vertė labai įvairi. Daugelį tinklų reikia atnaujinti, nemažai investuoti. Žinoma, tinklai turi kokią nors vertę, bet ją reikia nustatyti kiekvienu konkrečiu atveju.

Valstietis.lt